Jeigu dar nežinote, apie ką aš, tai pasakau: po žudynių Paryžiuje šio baro „Facebook“ paskyroje jau sekmadienį buvo įkelta stogą raunanti nuotrauka. Joje – suplėšyta maldaknygė, greta jos išdrėbtas mėsainis, pritaškyta padažo. Suprask, kraujo.
Prieraše peikiamos religijos, rašoma, kad melstis už Paryžių būtų didelis pažeminimas religinių fanatikų aukoms, nes būtent dėl religijos tie žmonės ir žuvo.
Esu tikinti. Katalikė. Žinote, sakyti, kad religija kalta dėl psichų teroristų išpuolių yra tas pats, kas dėl pedofilų elgesio kaltinti patį seksą.
Man patiko, kad protingi, mąstantys žmonės pasipiktino „Keulė Rūkė“ žinute. Ypač patiko vieno kiečiausių Lietuvoje viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus kirtis atgal.
Jis palygino pigų baro pasireklamavimą su pabėgiojimu nuogu užpakaliu Gedimino prospekte ir dar pasiūlė „pasiselfinti su nešvariais triusikais, kirmėlaitėmis ar genitalijomis“, kad būtų daugiau reklamos.
Dar ačiū M.Katkui, kad apgynė maldą, kaip dvasingumo, gilaus mąstymo, gėrio siekimą. Pati daug metų gyvenau tarsi duobėj, patyriau tokių dalykų, kurių nė prisiminti nenoriu, ir tik tikėjimas mane išgelbėjo. Žinau ne vieną žmogų, kuris dieną pradėti gali tik malda, nuo jos tampa stabilesnis, harmoningas. Ne tų dorai tikinčiųjų kaltė, kad teroristai dangsto savo agresiją Dievu.
Visiškai pritariu specialisto žodžiams, kad „maldos puolimas visus sukrėtusios tragedijos metu – joks ne ateizmas, hipsterizmas, kultūriniai karai ar kova prieš religinius prietarus. Tai stuburo smegenimis vien apie ėdesį ir sueitį galvojančių primatų maištas prieš jiems nesuprantamus dalykus. Ir dar chitrai prakalt kelis papildomus sumuštinius tokiems pat kaip jie.“
O pabaiga išvis pataikyta į šimtuką: „Baimės jausmas, tiesa, pas beždžioniukus irgi išsivystęs – Koraną pabijojo dėt, maža ką.“
Nuo savęs galėčiau pridėt, kad yra dar vienas itin neapgalvotas baro sakinys (beje, tas rašymas su tyčinėmis klaidomis visiškai nejuokingas): “Zhmogaus gyvybė neturi vertės, kai gyveni tik iliuzija apie pomirtinį gyvenimą.“
Pomirtinis gyvenimas – tik iliuzija? Puiku, gal norėtumėt tai pasakyti visų Paryžiuje žuvusių artimiesiems? Kad jie būtų garantuoti, jog ta siaubinga akimirka jų mylimo žmogaus gyvenimas baigėsi visomis prasmėmis? Na, kad žinotų, jog neverta melstis prie kapo, nes melstis, pasak mėsaininės genijų, nebėra dėl ko.
Beje, man atrodo, kad po visuomenės priešiškos reakcijos „keulė“ suprato, kad kriuktelėjo ne ten, kur reikia. Bet kur tau prisipažins – kiaulės klaidų nepripažįsta. Matyt, pagalvojo, kad geriausia gynyba bus puolimas: pirmadienį pasidalino įrašu, kuriame dar kartą iškoneveikė tikinčius – jeigu kam nebuvo aišku nuo pat pradžių. Išvadino juos tamsiais žmonėmis.
Tik kas čia tamsus? Prajuokino viena vieta. Cituoju: „Bažnyčia (...) nesiremianti jokiais moksliniais faktais, tik ta knygele, parašyta prieš labai daug metų.“
Viena loginė klaida, mielieji. Religija ir nėra, ir neturėtų būti grindžiama moksliniais faktais. Ji grindžiama tikėjimu. Tikėjimas – širdies ir dvasios reikalas, nedaug ką bendro turintis su mokslu. Suprantu, kad gyvenant „paėdžiau – pamiegojau“ ritmu gali būti sunku suvokti tai, kam reikia nors kiek išsilavinimo ar elementaraus įsigilinimo į temą.
Dar “Keulė Rūkė“ kažką kalbėjo apie laisvę, kurios tikintieji esą savanoriškai atsisako, sekdami močiučių pėdomis.
O šlykščiausia, kad gale dar iškriuksėjo Johno Lennono „Imagine“ žodžius. Šią dainą Paryžiuje, netoli salės, kur žuvo per 100 žmonių, šeštadienį sugrojo muzikantas kaip atminimą žuvusiems. Apie kokią taiką ir laisvę, įžeidinėdami kitaip mąstančius, čia kriuksim?
Keule, tavo laisvė nusišnekėti. Tik tuo lengvai gali padaryti savo verslą priklausomą vien nuo kitų, taip pat mąstančių kiaulių. Kiekviena kiaulė turi teisę voliotis savo mėšle.
Aš mėgdavau čia užeiti, nes gyvenu netoli. Bet po šito pasisakymo į tą mėsaininę kojos nekelsiu.
