Žinoma, visko būna. Ir pas mus idiotų pasitaiko, ir ne vienas. Man mama paliko keturių kambarių butą. Tad kai susipažinau su vienu vaikinu, tas tuojau pasijautė karaliumi. Jis nusiteikė tuojau perstumti baldus, čia kažką nugriauti, kažką perstatyti.
Sakiau jam, kad iš pradžių bent prisidėtų prie mokesčių už butą – jau keturis mėnesius gyveno ir nė cento nemokėjo. Tas pasipiktino, pasipūtė. Pradėjo priekaištauti, kad neva jo nemyliu. Galiausiai išvariau. Šiaip taip, su policijos pagalba.
Ir ką? Juk tas vaikinas buvo krikščionis, lietuvis, bet tikras alfonsas. O čia žmonės bėga iš savo šalies nuo baisaus karo, žudynių, prievartos. Ir nesvarbu, kuo jie tiki ar kaip kalba, ar kad jų kita kultūros. Visi žmonės galiausiai susitaria.
Mačiau tuos baisius skęstančių žmonių vaizdus, nuskendusio vaikiuko, išmesto į krantą, nuotrauką. Kai mūsų politikų klausinėja, ar jie pasiruošę priimti į savo namus pabėgėlių šeimą, tai reikėtų to paties paklausti ir juos kamantinėjančių. Tikriausiai atsakytų, kad ne, bet va, politikai turi priimti pabėgėlius į savo namus. Taip ir žaidžia atjauta.
O aš priimsiu. Vietos daug ir nesvarbu, kas ką sako. Nesvarbu, ar musulmonas, nes visi gyventi nori ramų gyvenimą, nepaisant religijos. Žinoma, viengungių jaunų vyrų nepriimsiu, nesąmonė. Esu graži moteris. Bet štai šeimą su mažamečiais vaikais – tikrai.
Galėsiu paskirti du kambarius. Skandinavijoje, kiek žinau, už pabėgėlių šeimos priėmimą į savo namus, valstybė moka šeimininkui visai neblogą sumą. Taigi, bus naudinga abiems pusėms. Man mažiau reikės mokėti už butą, o pabėgėlių šeima pateks tiesiai į lietuvių šeimą.
Jiems teks greitai mokytis kalbos, mūsų kultūros, juk bendrauti reikės kasdien. Be to, namuose bus mano taisyklės. Jokių maldų – tegul meldžiasi kitur, aš nesu tikinti. Nepakęsiu jokios moters ar vaikų priespaudos mano namuose, jokio smurto.
Tai bus tokios mano taisyklės. Jeigu sutiks, – valio. Jeigu ne – padėsiu kitai šeimai, kurį viduramžiuose negyvena. Juk tokių tikrai yra. Mačiau per televiziją ir per „Youtube“. Turi naujausius mobiliakus, gerai apsirengę, kalba angliškai. Reiškia, ne visi musulmonai baisūs – yra ir normalių žmonių.
Tik pas mus čia prisigalvoja nesąmonių, bijo savo šešėlio. Ir Lietuvoje yra baisių žmonių, kaip antai tas kelių gaidys, įvažiavęs su savo BMW į žmonių būrį. Kiek žmonių sužeidė, o pats sau ramiai su policininku aiškinasi, lyg apie orą.
Kiek pas mus bomžų, vagių, banditų? Va, pilni kalėjimai ir galo nesimato. Aš nesidomiu politika, todėl niekaip nesuprantu, ko tie tautininkai taip kelia paniką, vis baugina ateiviais. Lyg kokiais marsiečiais: „Oi, mus visus išstums, oi Lietuvėlės nebeliks, oi, oi, oi.“
O kad kalėjimai pilni vietinių žmogžudžių ir prievartautojų, tai nieko. Lietuvoje gyvena daug rusų, lenkų, žydų, visų neišvardinsi. Ir tarp jų visokių yra, bet į namus kviečiamės ir nieko. Turiu pažįstamu klasiokių, ištekėjusių ir už ruso, ir už žydo. Gyvena sau patenkintos, nieko netrūksta ir niekuo nesiskundžia.
Taip pat žinau, kad Trakuose gyvena karaimai, musulmonai, o Kaune mačiau mečetę, bet nesu girdėjusi jokių su jais susijusių skandalų.
Per televiziją sakė, kad Lietuva priims du tūkstančius musulmonų, tai čia daug? Lietuvoje juk trys milijonai gyvena, tai lašas jūroje.
Tad kodėl jiems nepadėjus, kaip ir sakiau, ypač šeimoms? Paprastai tėvų ir motinų smegenys užimtos tikrai ne nežabotu seksu ir gašliomis aimanomis, ne baliavojimu, ne smurtu prieš kitus, o rūpesčiu savo šeima.
Tad jeigu tokią šeimą priglausiu, tai tikrai nebus jokių nesusipratimų.
Jeigu save laikote tikrais krikščioniais ar humanistais, priimkite po šeimą į savo namus, jeigu tam yra sąlygos. Pamatysite, tai geriausias būdas parodyti pabėgėliams, kad esame normalūs žmonės.
Tuo pat ir jie turės parodyti savo geriausias puses. Jie bus dėkingi už tokį elgesį ir to dėkingumo niekada nepamirš.
