Radau laimingo gyvenimo receptą. Jį naudoja ir Vakarų šalyse

Kaip netapti patyčių auka

Kiekvienas žmogus gimsta paveldėjęs tam tikras savybes, charakterio bruožus, gabumus. Tačiau ar mes sugebame tą paveldą tinkamai realizuoti? Manau, ne visi. Žmogus nuo primatų skiriasi ne tik protu, sąmone, dvasia, kalba, vaizduote ir kultūra. Jis taip pat turi galimybę įsisavinti turtingą mūsų protėvių ir bendraamžių sukauptą patirtį.

Tik toli gražu, ne visi sugeba ar nori ta patirtimi pasinaudoti. Kita vertus, dažnas net nesupranta, kad tik darbas, tiksliau – veikla, padaro žmogų pasiturinčiu ir laisvu.

Pirmame gyvenimo etape – ikimokykliniame amžiuje – jauno žmogaus ateitis didele dalimi priklauso nuo tėvų. Nuo to, kaip jie savo atžalą išauklės, jam įdiegs žmogiškąsias vertybes. Vėliau, kuomet jis sėdi mokyklos suole, tėvai ir mokytojai gali tik patarti, nukreipti tam tikra, jam tinkamiausia linkme, priklausomai nuo jo polinkių ir gabumų. O jis pats privalo ruoštis gyvenimui jau nuo pirmos klasės.

Mokykloje jaunas žmogus gauna įgūdžius savarankiškai mąstyti ir veikti. Būtent čia prasideda konkurencija tarp bendraamžių, kuri neretai įgyja iškreiptą patyčių formą. To galima išvengti treniruojant raumenis ir ugdant savivertę. Arba išmokstant į save pažvelgti iš šalies ir nevengiant kartais iš savęs pasišaipyti. Tuomet ir kitiems dingsta noras šaipytis.

O kai patyčių auka pyksta, prasideda ydingas ratas. Nereikia painioti savivertės – adekvataus savęs vertinimo – su arogancija, pasipūtimu, kitų niekinimu. Toks žmogus dažniausiai ir tampa patyčių objektu.

Jaunas žmogus baigia mokslus, įgyja mėgiamą specialybę. Kaip liaudyje sakoma, „atsisėda į savo roges“. Tuomet jis mato savo gyvenimo tikslą. Darbas jam – malonumas, o ne kančia, todėl maksimaliai išnaudoja savo gebėjimus ir talentą.

Šiuo metu Lietuvoje samdomi darbuotojai neretai skundžiasi, kad jiems mažai moka, tačiau jie nesinaudoja „didėjančios grąžos“ dėsniu, kuris teigia: daryk daugiau, negu tau moka. Tuomet turėsi pasisekimą, būsi vertingesnis už kitus ir kilsi karjeros laiptais. Labai gaila, tačiau ir mūsų darbdaviai ignoruoja šį dėsnį. Nugali gobšumas, nes jie užmiršo auksinę taisyklę – daryk kitam gera ir tau bus atsilyginta tuo pačiu.

Štai paprastas pavyzdys. Prieš 100 metų JAV pramonininkas H.Fordas nustatė minimalų 5 dolerių per dieną atlygį. Tais laikais tai buvo dideli pinigai. Pradėjęs daugiau mokėti Fordas daugiau ir gavo. Pas jį plūdo darbininkai iš kitų gamyklų, gamyba klestėjo, pelnas augo.

Kitas labai svarbus ir atsakingas žmogaus gyvenimo momentas – vedybos. Nuo jų sėkmės priklauso tolimesnis gyvenimas. Jeigu tarp vyro ir moters yra ne susižavėjimas ar aistra, o abipusė meilė, tuomet puiku. Deja, taip būna ne visada. Daugelis meilės prisipažinimų: „Aš be tavęs negaliu“, „Tokios gražios, kaip tu, dar nesu matęs“, – falšas.

Ne žmogaus išorė, o vidus lemia jo vertę. Tikri meilės prisipažinimai, kuriuos retai girdi moteris ar vyras: „Eikim per gyvenimą kartu“, „Su tavimi noriu dalintis linksmybes ir skausmą“.

Jeigu aš su tuo žmogumi noriu eiti per gyvenimą, vadinasi, aš jį laikau protingu ir patikimu. Gyvenime būna visko. Čia kaip kai susirišę virve kopia kartu aukštyn į kalną. Jis ją stumteli aukštyn, paskui ji prisitraukia prie savęs jį. Labai didelė reikšmė čia tenka emociniam intelektui. Puiku, kuomet jis maždaug vienodas. Jeigu ne, tuomet vienam iš jų tenka kiek pašlifuoti savo kampus.

Labai svarbus vaidmuo šeimos gyvenime tenka seksui – fizinei meilės išraiškai. Tos moterys, kurios reguliariai patiria fizinį malonumą (orgazmą), žydi ir gilioje senatvėje. Prasidėjus menopauzei, kartais pravartu keletą metų pavartoti pakaitinę hormonų terapiją.

Vyras taip pat privalo rūpintis savo sveikata. Pasitaiko ir tokių vyrų, kurie mano, jog kai kurios moterys šaltos. Niekai. Ne moterys šaltos, o netikę vyrai, kurie taip mano. Sutrikus erekcijai vyras turėtų nesigėdyti ir kreiptis į gydytoją.

Erekcijos sutrikimas – pirmas perspėjimas, kad po keleto metų gali ištikti insultas arba infarktas, nes varpos kraujagyslės labai jautrios sklerotiniams procesams, todėl jos yra savotiškas šių sunkių susirgimų indikatorius. Be to kai kurie vyrai užmiršta svarbų biologijos dėsnį: nenaudojamas organas sunyksta (atrofuojasi).

Rūkymas kenkia kraujagyslėms. Tuo tarpu kraujagyslių amžius sąlygoja žmogaus amžių. Rūkoriai (taip pat ir pasyvūs) keletą kartų dažniau, palyginus su nerūkančiais, serga ir kita sunkia liga – plaučių vėžiu.

Žmogaus sveikata ir gyvenimo džiaugsmas priklauso ne tik nuo darbo ir buities sąlygų. Didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas. Kaip žinia, brangiausias žmogaus turtas – jo sveikata. Ligų lengviau išvengti, nei jas pagydyti. Nustatyta, kad mūsų sveikata 20-čia procentų priklauso nuo paveldimumo, 20-čia – nuo aplinkos, 10-čia – nuo medicinos ir 50 procentų nuo mūsų pačių.

Tiksliau, nuo mitybos, aktyvumo, asmens higienos ir kitų faktorių.

Racionalios mitybos principai labai paprasti:

1) Saikas: iš karto žmogus turi suvalgyti tiek maisto, kiek tilptų į jo rieškučias;

2) Įvairovė: reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes organizmas turi gauti apie 40 skirtingų medžiagų;

3) Subalansuota mityba: turi būti optimalus kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų;

4) Maisto derinimas: nevalgyti mėsos ir kitų baltyminių produktų kartu su angliavandeniais, vaisius valgyti prieš valgį, nes jie greičiausiai virškinami.

Universali taisyklė – valgyti tokį maistą, kokio norisi, nes organizmas gerai žino, ko jam reikia.

Labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Pasigailėjimo verti tie vyrai, kurie užsiaugina atsikišusį, tarsi būtų devintą mėnesį nėšti, pilvą. Vasarą Palangoje tokių nemažai. Tai – vyro gėda. Fizinio aktyvumo rūšį žmogus pasirenka tokią, kokia jam priimtiniausia. Svarbu reguliariai ja užsiimti.

Man pačiam, be kasdieninės rytinės mankštos, priimtiniausias dviračių sportas. Jis tausoja kojų sąnarius ir palengvina širdies darbą. Kuomet miname dviračio pedalus, galingi kojų raumenys, susitraukinėdami suspaudžia kojų venas. Jos, tarsi siurbliukai, varo kraują į širdį.

Labai svarbu tinkamai sureguliuoti dviratį. Vyrams reikia pasirinkti platų, patogų balnelį. To nepadarius, gali būti pakenkta prostatai. Dėl tos pačios priežasties, važiuojant į pakalnę teisinga yra atsistoti ant dviračio pedalų ir tokiu būdu pakeisti kūno padėtį. Važiuojant kūno padėtis turi būti vertikali. Tik tuomet mūsų plaučiai laisvai funkcionuoja.

Paskutinis faktorius – mūsų energija. Energiją slopina persivalgymas, ilgi pokalbiai mobiliuoju telefonu, menkas poilsis, miego trūkumas, neigiamos emocijos. Taip pat bendravimas su žmogumi, kurio bioenergetinis laukas nesiderina su mūsiškiu.

Bioenergetinį lauką stiprina buvimas gamtoje, ypač prie jūros. Dar meditacija, teigiamos emocijos. Jį taip pat stiprina visos žmogiškosios vertybės: laisvė, atsakomybė, teisingumas, vienybė, sąžiningumas, atjauta, meilė, orumas, altruizmas, nuoširdumas, kilnumas ir pozityvus mąstymas. Ne veltui sakoma, kad laimingi tik tie, kurie mąsto pozityviai.

Įrodyta, kad mūsų gyvensena, pažiūros ir emocinė būsena įsirašo į ląstelių DNR ir programuoja mūsų fizinį bei dvasinį gyvenimą ir sveikatą. Šią tezę patvirtina puikus pavyzdys. Daktaras Markas Bachas aplankė Toronte gyvenantį šimtametį Averį Kuką, kuris vaikščiojo kaip šešiasdešimtmetis ir entuziastingai rodė svečiui savo rožių sodą.

Daktaras jo paklausė, kam jis dėkingas už tokį ilgą gyvenimą ir nuostabią sveikatą. Senolis atsakė: „Aš nieko kito ir nesitikėjau. Tikėjausi, kad sulauksiu šimto metų. Tikėjausi, kad būsiu sveikas. Tikėjausi, kad būsiu toks, koks esu, todėl jokio stebuklo čia nėra.“

Štai ką reiškia savitaiga! Verta priminti, kad egzistuoja žmogaus bioritmai. Fizinė, emocinė ir intelektualinė būsena kinta cikliškai. Daugelis iš mūsų net neįsivaizduoja, kokias galias turime savo viduje. Yra toks magiškas posakis: „Aš galiu!“

Jis padeda žmogui visuose gyvenimo etapuose ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Labai svarbu turėti tikslą, veikimo planą, atkaklumą ir stiprią valią. Juk amžiaus matas yra gyvenimo romantikos trukmė. Ir nėra jokių priežasčių, kodėl gyvenimas negalėtų būti ilgas ir laimingas.

Toks jis bus tik tuomet, kuomet žmogus ne tik prisilaikys minėtų rekomendacijų, bet taip pat išmoks apsiginti nuo kitų pavydo, godumo, pagiežos ir savanaudiškumo.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.