„Olialia pupytė“ ar bent jau Monika Šalčiūtė yra grožio idealas, ar tau penkiolika, ar penkiasdešimt. Atrodysi kitaip – tebūsi stora karvė su gaurais it pakulom, baidyklė žvirbliams, niekam neįdomi prasčiokė, pilka pelytė.
Atsiversk bet kurį portalą – visur tas pats. Silikoninės krūtys, sėdynės su implantais, virstančiais iš po mini sijonėlių, ir figūros, išgautos badaujant, persirišant skrandžius, siurbiant riebalus. Toks tad šiuolaikinės damos idealas.
Jūs, brangūs vyrai, tokio pageidaujat, o moterys nori švelnumo, saugumo ir meilės, tad stengiasi įtikti. Būti seksualia – tai viskas, ko reikalauja viešoji erdvė, ir, žinoma, vyrai.
Kas tavo galvoje, mintyse, tegu ir lieka tau. Tai niekam neįdomu. Svarbu, būtų į ką pažiūrėt, o burną galima ir užkišt. Nuolankumas – vienintelė ne fizinė vertybė, kuri pageidaujama. Daugiau nieko. Galit sutikt, galit ne, bet tokia yra tiesa.
Laimė, egzistuoja gerasis Dievas, kuris atsižvelgia į norus. Taigi, brangieji, kaip žinia, netrukus atkeliaus keli tūkstančiai pabėgėlių (kadangi skaičius vis didėja, nerašysiu tiksliai, kad nesuklaidinčiau). Kas tie pabėgėliai? Ogi jauni trečiųjų šalių vyrai. Ar jau suprantat, kur lenkiu?
Aš manau, kad daugumai išliaupsintų „nuolankiųjų blondinių“ labai patiks atvykėliai. Kodėl? Visų pirma, pasak įvairių apklausų (apie paskutinę tokią apklausą skaičiau viename jaunų merginų žurnale), lietuvės itin grožisi juodbruvais vyrais. Pamenu, per kažkokią laidą girdėjau frazę: „Kalbant apie vaikinus – jos norai tokie patys, kaip daugumos merginų – kuo tamsesnis, tuo geriau“ (aišku, kalba ėjo apie tamsų gymį, ne rasę, bet vis tiek).
Visų antra, teko skaityti lietuvių psichologo knygą apie seksualinius kompleksus. Įsiminiau vieną. Pabandysiu paaiškinti taip: nestabilus, gyvuliškas (įvairiom prasmėm, kai kalba apie Trečiojo pasaulio žmogų) vyras daliai moterų gali atrodyti labai patrauklus (primenu – kalba eina apie kompleksus, kurie yra pasąmoningi).
Tai dar ne viskas. Yra ir kitas kompleksas, jį galėčiau apibūdinti pasakymu „moteris – žemė maitintoja“. Kitaip tariant, moteris, aukojanti save dėl kitų, ypač vyrų ir vaikų, visiškai nekreipianti dėmesio į savo kūno signalus, svarbu – kad kitam būtų gerai.
Skaičiau vienos Feisbuko grupės žinutes. Panašu, kad tokių moterų daugiau, nei galima įsivaizduoti. Ir, pajutusios tokią savo komplekso išpildymo galimybę, jos ners stačia galva visais įmanomais būdais aptarnauti atvykėlius jų centruose (turiu omenyje ne nešvankybes).
Na, ir visų trečia, statistinis lietuvis vyras nėra labai pagarbus moterims. Buitinių konfliktų – tūkstančiai. „Žmonių“, manančių, kad išprievartavimas – tai tik kai pagauna gatvėj, o kai vyras prievartauja savo teisėtą žmoną – „tik pasiima, kas jam priklauso“, irgi nemažai.
Tad koks skirtumas tarp statistinio lietuvio ir „laukinio“ iš Afrikos? Skirtumas nebent toks, kad susisaisčius santuokos saitais su pabėgėliu, yra vilties kažkaip prieiti prie jam skirtų 600 eurų, kas visai neblogi pinigai. Kaip jau atspėjote, pinigų kultas – kaip ir grožio.
Tad nebijokite pabėgėlių, mielieji. Lietuviškų tradicijų jie nepakeis. Vyrai bus turtingi (nors ir nelabai išmanantys, kam panaudoti tą svirtelę tualete), o moterys – gražios (mėlynes itin kokybiškai maskuoja Egipto žemė.)
