Dabar aš pateiksiu visiškai priešingą nuomonę, už kurią turbūt būsiu apmėtytas įžeidžiančiais komentarais. Tarsi mistinis velnias, musulmonų apmėtomas akmenimis per Hadžo apeigas.
Ano teksto autorius teisingai akcentavo, jog daug kam Lietuvoje yra būtina socialinė pagalba ir žmonės jos nesulaukia. Tačiau jis nepatikslino štai ko: jei mes pabėgėlių nepriimtume, ar Lietuvos varguoliai sulauktų daugiau pagalbos?
Man labai sunku suprasti, kodėl absoliuti dauguma lietuvių bando gėdingai „pritempti“ pabėgėlių klausimą prie kitų jau esančių problemų. Ką tai duos?
Jeigu tų pinigų, kuriuos biudžetas skiria pabėgėlių integracijai, mes nepanaudosime pagal paskirtį, kas garantuos, kad Lietuvos valdžia jų nenukreips į eilinį „Vasiukų“ projektą? Neverta gailėtis to, ką ir taip regi kaip savo ausis.
Socialiniuose tinkluose kasdien vis garsiau mušami karo būgnai – girdi, čia jau artėja paskutinioji. Pabėgėliai – tarsi kanopinių būrys, kuris čia, Lietuvoje, pradundėjęs nepaliks nieko gražaus ir žalio. Ar iš tiesų?
Vien tuo suabejojęs gali nuo kokio tautininko gauti į nosį. Klausimas rizikingas.
Ir mano gyvenime buvo toks laikotarpis, kada keliavau į Afriką, į Artimuosius ir Vidurio Rytus. Savo kailiu turėjau progą įsitikinti, jog tolimųjų kraštų čiabuviai – svetingi ir draugiški žmonės. Aišku, jie turi savo požiūrį į tam tikrus dalykus, bet šis pasaulis būtent tuo ir gražus, kad jame vyrauja plačiausia įvairovė! Be to, Marijos žemės žmonėms visuomet derėtų prisiminti Biblinį priesaką, kad privalu žmogų mylėti tokį, koks jis yra iš tiesų.
Tai, kas šiuo metu vyksta viešojoje erdvėje, sunku net psichoze pavadinti. Visa eilė politikų tikisi į Seimą nušuoliuoti ant to pabėgėlių „baubo“. Todėl vietoje to, kad spręstų įsisenėjusias mūsų tautos piktžaizdes, kai kurie jų bando tiesiog „išdurti“ liaudį. Kaip Mikė Pukuotukas norėjo apgauti bites: manė, kad jos bus tokios kvailos, jog balionėlį palaikys debesėliu. Na, Lietuvoje tai puikiai veikia.
Kalbate apie kultūrinius skirtumus? Taip, tų skirtumų yra daug, bet ką apie juos gali sužinoti iš tautiečių, kurie visus tamsesnės odos žmones nepagarbiai vadina „babajais“? Ar klausti jų, iš kur kilusi mūsų kasdieninė duona? O gal kokius skaitmenis mes naudojame? Kur įsikūrė pirmasis pasaulyje parlamentas? O jei paklaustum tų lietuvių, kurie Tibetą painioja su diabetu, kuo skiriasi arabas nuo perso?
Prieš keletą metų man pačiam, atvykus į Vilnių, tekdavo apsistoti viešbučiuose. Tuomet sumojau, kiek daug žmonių iš Arabijos atvyksta į Lietuvą kurti verslo. Vienas mano sutiktas musulmonas, pagyręs mano anglų kalbos žinias ir dalykinį požiūrį, man netgi pamėtėjo darbo pasiūlymą vadovauti jo steigiamam greito maitinimo restoranų tinklui, bet aš padėkojęs mandagiai atsisakiau.
Visuomet iš Europon atvykusių musulmonų verslininkų sulaukdavau geranoriškų darbo pasiūlymų. Ir jie nežiūrėjo į mane kreivai, nors ir žinojo, jog esu krikščionis. Todėl niekada nesutiksiu, kad visi atvykėliai yra amžini bėdžiai. Jiems šiandien sunku, bet su mūsų pagalba ir su savo vidiniu užsidegimu jie gal jau rytoj sukurs begalę gerų dalykų.
O tiems, kurie dėl skurstančios Lietuvos muša sau per krutinę, primygtinai siūlau kovos jėgas nukreipti prieš alkoholizmą. Jo sukeltos problemos kasmet Lietuvai kainuoja pasakiškus pinigus. Šie galėtų būti skiriami to paties gerbūvio kėlimui.
Dar siūlau nesmerkti lietuvaičių, kurios spirga dėl užsieniečių, o prisiminti, kad kasmet yra pradedama tūkstančiai iki teisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
O sakantiems, kad už Vilniaus bus neįmanoma susikalbėti lietuviškai... Ar neįmanoma prancūziškai susikalbėti Prancūzijos musulmonų rajonuose? O gal Londono priemiesčiuose sunku susikalbėti angliškai?
Negalima visų emigrantų mauti ant to paties kurpaliaus. Nesileiskime, kad neapykantą kurstantys politikai mus apgautų taip, kaip Raudonkepuraitę apgavo vilkas.
Lietuvoje gyvena ir lenkai, ir rusai, tad tūkstantis ir dar saujelė musulmonų tikrai nesugriaus Lietuvos, gyvuojančios daugiau kaip tūkstantį metų.
Lietuva iškentėjo karus ir genocidus, ir vis tiek išliko tvirta it uola. Todėl tos nacistiškai nusiteikusių asmenų sapalionės apie pabėgėlius, kurie sugriaus Lietuvą, man regis, kenkia šaliai labiau, nei pačių pabėgėlių atvykimas.
