Bet… atsitiktinai vienu metu susidūriau su kelių vyrų nuomone, įsitikinimu ir nepasitenkinimu dėl šiuolaikinių moterų elgesio, išvaizdos ir jų vadinamo „suvyriškėjimo“. Nustebau ir pasinėriau į apmąstymus. Tiesą pasakius, vyriškių priekaištus nejučiomis pradėjau taikyti sau ir net jaustis kalta…
Vienas žymus profesorius, neseniai išleidęs knygą, „padidėjusį“ moterų seksualumą paaiškino taip: urvinė moteris, medžioklėje netekusi savo vyro, skubėdavo susirasti pamainą. Kurgi ne. Subjektyvi nuomonė apie moterų aprangą, ir elgesį pirmą kartą sukėlė man tokias neigiamas emocijas.
Juk knyga buvo apie dvasinius dalykus, emocinį tobulėjimą, susiliejimą su gamta…
Na, gerai, galvoju, tai ką gi profesorius pasakys apie šių dienų vyrus? Kokių neigiamų pastebėjimų bei patarimų pažers, jog ir jie galėtų tobulėti? Nieko neradau.
Visai neseniai perskaičiau ir vieno rašytojo mintį apie moterų dėvimą avalynę. Perfrazuojant tai skambėtų taip: kad ir kas nutiktų, moteris vis tiek jaučiasi rami, nes bet kuriuo momentu galės atsiremti į vyriškio petį.
Ir juokas, ir pyktis… Šie vieši pasisakymai žeminantys moteris – žymių ir gerbiamų vyrų. Ir tai tik pora pavyzdžių.
Šeštadienį labai nudžiugau, „Facebook“ perskaičiusi žymios edukologės komentarą apie mergaičių ir berniukų auklėjimą – jis niekuo nesiskiria, o merginos ir moterys neturi pataikauti vyrams, norėdamos jiems įtikti. Jos turi išlikti savimi. Visada bus žmogus, kuris jas mylės už tai, kad jos yra savimi.
Vienodų žmonių niekur nerasi, net identiški dvyniai turi skirtumų. Visi esame skirtingi, o tam tikrais aspektais – panašūs, nepaisant lyties. Bet kiekvienas iš mūsų turi jausti atsakomybę ne tik už veiksmus, o ir už žodžius.
Vyrai negali gyventi be moterų, kaip ir moterys be vyrų, antraip mūsų greitai neliktų – tokia gamta. Turime gerbti ir mylėti vienas kitą, nes kiekvienas duodame tai, be ko kitas negalėtų egzistuoti.
