Likimas taip lėmė, kad be to, jog mane pačią užklupo akių glaukoma, susirgo ir jauniausias sūnus. Jį pradėjo pulti ir kitos ligos, kol galiausiai jis atsidūrė Ukmergės ligoninės nuoširdaus ir niekada nepailstančio chirurgo Remigijaus Juzulėno rankose.
Operacija ir sunkus, bet dėmesingas gydymo laikotarpis suteikė viltį gyventi. Liga klastinga, pasikartojanti – pankreatitas.
Dažnai tenka pabuvoti ir Vidaus ligų skyriaus palatoje, kur mums padeda nuostabi medikė Kostė Dumbrienė. Visas medikų kolektyvas ne tik užjaučiantis ir padedantis, jie – kaip angelai, traukiantys iš mirties nagų tiek mano sūnų, tiek ir kitus ligonius.
Kai liga pradėjo stipriai progresuoti, net neskaičiavę savo jau pasibaigusių darbo valandų priėmimo skyriaus medikai vežė į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Vėliau sūnus buvo paguldytas į Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro skyrių.
Man, kaip motinai, pirmosios minutės šiek tiek kėlė nerimą – nauja ligoninė, nežinomi gydytojai, tačiau vos tik išvydau nuoširdų gydytojo Tomo Jucaičio žvilgsnį ir pajutau jo žmogišką paprastumą, nerimas atslūgo.
Ir ne be reikalo, nes dėl jo sumanumo ir nuoširdaus bendravimo visi pakyla iš ligos patalo. Tą patį galiu pasakyti ir apie jo asistentės bei visų kitų medikų elgesį.
Jau besibaigiant gydymo kursui, tą patį pajutome ir pažvelgę į atostogaujančią gydytoją pakeitusios gydytojos Valdos Žydelienės, skyriaus vedėjos Saulės Braškienės ir nuoširdžiai besišypsančio personalo akis.
Sveikata – brangiausias žmogaus turtas, o tą turtą visomis pastangomis gelbėja baltais chalatais apgaubtos, bet kokiu metų laiku žydinčios ir niekada nevystančios nuoširdžių ir savo darbui pasiaukojusių medikų širdys ir protai.
Tad būkite sveiki, laimingi, dovanodami žmonėms tolimesnį gyvenimo kelią. Juk to nori ir laukia ne tik visi jūsų ligoniai, bet ir jų artimieji.
