Yra visokiu širdžiai malonių tingėjimo būdų. Juk sekmadienį iš tiesų reikia švęsti.
Tądien drybsojau kaip maišas po dideliu skėčiu, leisdama saulei kutenti tik kojų tarpupirščius ir naršiau
internete. Bingo! Audronė Urbonaitė ir vėl aprašė savo kelionę troleibusu!
Kimšau burnon braškes ir kikenau iš jos šmaikščių, bet labai tikslių pastebėjimų. Mačiau valkatą su maišu žalių
smirdinčių butelių ir studentes, užsiraičiusias iki bambos savo bliūzes.
Regėjau, kaip įlipo Dama juodutėliu šilkiniu sijonu. Na, toji, kurią visi nužiūrinėjo, kuri buvo tiek patenkinta
savo išvaizda, kad net mėgavosi atspindžiu troleibuso lange ir kuri patyre fiasko dėl savo raukiančios nosį pažasties.
Geras Audronės pastebėjimas: net pats gražiausias sijonas, net patys apvaliausi klubai neteks žavesio, jei nuo
kūno sklinda tikrai ne prancūziškas aromatas.
Sukikenau ir pakėlusi ranką aukštyn apsiuosčiau: tikriausiai toji pamiršo nusidepiliuoti pažastis.
O paskui padariau labai didelę klaidą: įlindau į komentarus. Kažkur pradingo gatvėje pravažiuojančių mašinų dundesys, ji nustelbė autorės adresu sklindantis šlykštus spjaudymasis purvais.
Net nepajutau, kaip burnoj atsidūrė braškė su nenuskabytais lapeliais. Jau kelintą kartą kėliau prie lūpų puodelį, nors jame nebuvo nei lašo kavos.
„Amen, – tyliai pagalvojau. – Amen kultūrai ir humoro suvokimui.“
Nereikia daryti net socialinių tyrimų. Reikia tik nepatingėti pastudijuoti komentarus ir tautos moralės atspindys – kaip ant delno. Gaila, kad niekada negalėsiu pamatyti komentatorių akių.
Taip ir norėtųsi pasakyti: „Tądien kažką ir vėl sumalėte į miltus. Bent kuriam laikui pasijutote geriau. Išliejote tulžį, nusiraminote ir gyventi pasidarė ne taip baisu.“
Bet rytoj išaus nauja diena ir jūs, atsikėlę su mintim „o kas gi po kojom pasitaikys šiandien“, pulsite naršyti
portalus. Kad ir vėl kam nors įkąstumėte. Kad nuleistumėt kraujo. Kad pajaustumėte malonumą, matydami, jog žmogus sureagavo.
Kad pajutę jo blaškymąsi, besididžiuodami patys savimi, pasakytumėte: „Darbas atliktas puikiai. Greitai ir šitam jau bus amen.“
