Tokia tikimybė yra tik 10 procentų, tačiau yra. Ir čia nejučiomis prisiminiau įžymųjį tarpukario ir pokario Lietuvos geografą Kazį Pakštą.
Šis didingas žmogus dar 1920 metais įžvelgė, kad Rusija mums visada kėlė ir kels grėsmę. Rusija – tai šalis, kuri naikina ir asimiliuoja mažas tautas. Tokias kaip mes.
Jis nuspėjo visą Lietuvos geopolitikos ateitį, ji išsipildė ir iki šiol pildosi. Mūsų tauta mažėja, asimiliuojasi su kitomis – britų, amerikiečių, airių, norvegų tautomis ir 2050 metais mūsų bus vos du milijonai.
Kazimieras įžvelgė vienintelį būdą išlikti – įkurti atsarginę Lietuvą toli nuo savo istorinės tėvynės. Toli nuo milžiniškos ir tautas praryjančios Rusijos. Jis sugalvojo įkurti Dausuvą.
Iki pat 1980 metų didžiausios Europos šalys kartu su JAV ir Sovietų Sąjunga valdė visą pasaulį. Afrika, Centrinė Amerika, Azija buvo padalytos į kolonijas. Vienos kaip tiesioginės, kaip Alžyras, kuris priklausė Prancūzijai, kitos netiesioginės – kaip Belizas.
K.Pakšto idėja buvo paprasta ir unikali. Įkurti lietuvių koloniją Afrikoje arba Amerikoje.
Pirmiausia 1924 metais buvo pasirinkta Kvebeko teritorija. Taip, tai ta pati prancūziška dabartinės Kanados dalis.
1928 metais jis paskelbė „Židinyje“ Lietuvos ateities apmatus, kuriuos profesorius Juozas Eretas pavadino valstybės kūrimo planu. Tuomet jis rašė: „Būtų neatsargu manyti, kad nepriklausomybę išlaikysime amžinai. Viena iš dviejų valstybių okupuos Lietuvą. Lietuvos žmonių ir turtų naikinimas bus vykdomas negirdėtu žiaurumu.“
Prezidentas Antanas Smetona nepanoro plėtoti šios idėjos, kadangi niekas nenorėjo projekto finansuoti. K.Pakštas vėliau suskaičiavo, kad 1939–1959 metais Lietuva dėl tuomečio genocido neteko 1,3 mln. žmonių. Jeigu to būtų pavykę išvengti, 1959 m. Lietuvoje būtų gyvenę 5,5 mln. žmonių.
Vėliau Dausuvą svarstyta įkurti dabartinėje Angolos teritorijoje. Angoloje buvo puikiausios sąlygos izoliuotai kurtis. Panašiomis sąlygomis XIX amžiaus pabaigoje pasinaudojo vokiečiai. Tiesa, ne Angoloje, o greta esančioje Namibijoje, kur vokiečiai įkūrė miestus ir iki šiol egzistuoja jų labai stipri bendruomenė, valdanti daug derlingų Namibijos žemių.
Lietuvos rašytojas Vincas Pietaris siūlė Lietuvių koloniją įkurti Madagaskare. Tai didžiulė, menkai apgyvendinta sala, esanti patogioje geopolitinėje vietoje. Tik atsitiktinai panašiu metu Madagaskare neįsikūrė ir žydai, nes Hitleris jau buvo patvirtinęs planą juos ten deportuoti, tačiau situacijai pasikeitus ir Vokietijai pradėjus pralaimėti karą, šios minties atsisakė.
Galiausiai buvo nuspręsta lietuvius kelti į Britų Hondūro teritoriją Centrinėje Amerikoje. Buvo pradėtos derybos dėl žemės įsigijimo, tačiau šalyje prasidėjo neramumai dėl išsilaisvinimo iš britų priespaudos ir derybos nutrūko.
K.Pakštas nenuleido rankų ir, praradus viltį įsikurti dabartinio Belizo teritorijoje, buvo nutarta lietuvių diasporą perkelti į Bahamas. Projektas nepavyko, kadangi prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Smetona su bičiuliais pabėgo į JAV, Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga ir Dausuvos projektas žlugo.
Dausuvos projektą norėjo atgaivinti ir Artūras Zuokas. Tam buvo pasirinkta Graikijos sala. Tačiau tai buvo labiau simboliškas užmojis.
Realus užmojis vis dar yra. Pietų Amerikoje vis dar plyti didžiulės neapgyvendintos teritorijos. Kolumbijoje plyti šimtai tūkstančių kvadratinių kilometrų negyvenamų džiunglių.
Įdomiausia yra tai, kad Kolumbijoje mes turime Antaną Mockų, kuris vos nelaimėjo Kolumbijos prezidento rinkimų ir yra itin įtakinga Kolumbijos politinė figūra. Manau, visiškai įmanoma, kad jam tarpininkaujant Lietuvai būtų išnuomota kelių tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorija. Išnuomotų 100 metų, o tai labai daug laiko!
Istorija kartojasi. Mums vėl iškilo išnykimo grėsmė. Mes pradedame ginkluotis.
Bet ar ne geriau būtų išleisti milijardą arba du atsarginės Lietuvos kūrimui kartu su Latvija ir Estija? Išsinuomoti keletą tūkstančių kvadratinių kilometrų ir kartu ten sukurti Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendruomenes?
Pirmaisiais keliais tūkstančiais Dausuvos gyventojų galėtų tapti Lietuvos kaliniai. Mainais į sunkius darbus jie turėtų savotišką laisvę, bet tuo pačiu būtų izoliuoti. Kas geriau – juos pūdyti Lukiškėse arba Pravieniškėse ar išsiųsti juos statyti Dausuvą su galimybe ten ir pasilikti?
Tokiu būdu britai sukūrė Australiją. Jie į Australiją išsiuntė kalinius, o dabar pažiūrėkite, kuo Australija tapo.
O ir mes, lietuviai, taptume laimingesni. Juk ten saulė, nuostabus klimatas ir derlinga žemė. Užuot leidę kelis milijardus karinei ginkluotei, įkurkime atsarginę Lietuvą ir mūsų tauta galės nebebijoti nieko.
