Tikrai mūsų čia niekas nelaukė. Rasti darbą, gyvenamąjį plotą padėjo tik anksčiau grįžę tremtiniai. Ir mano tėvams taip pat. Prisiregistravimas, santykiai darbe – visur buvo problemų.
Buvo ir patyčių. Istorijos mokytoja man kelis kartus drėbtelėjo apie tremtinius. Paaiškino, kas jie tokie. Buvo net minčių grįžti atgal į Sibirą, nes ten visi „tokie“. Buvo tokių, kurie grįžo, kiti apsigyveno Latvijoje ar Kaliningrado srityje, nes ten taip neengė tremtinių.
Bet mes užsikabinome čia, viską nugalėjome.
Žinoma, negalima apie visus dabartinius emigrantus kalbėti, kad jie išlepę ar Lietuvos nemyli, bet dalis jų tikrai tokie. Aš nekalbu apie tuos, kurie išvažiuoja, kad grįžę susikurtų gerą gyvenimą čia, Lietuvoje.
Bet dalis emigrantų net pasišaipo, įsivaizduoja, kad jie ten och kokie vakariečiai, o jūs, likę Lietuvoje, kvailiai. Tai aš apie tuos „vakariečius“ ir kriminalinius nusikaltėlius.
Ta dalis gal tegul negrįžta. O kiti tegul parodo norą ir ištvermę kabintis čia, Lietuvoje – vis tiek jiems bus lengviau, negu tremtiniams iš Sibiro.
