Patriotizmas apibūdina pagarbą ir meilę savo kraštui. Šovinizmas aukština kraštą, žemindamas kitus. Pilietiškumas yra privalomų pareigų savo kraštui atlikimas – tokių, kaip karinė tarnyba, balsavimas ar vėliavos prie namo iškėlimas.
Valstybė iš savo piliečių gali reikalauti pilietiškumo, tačiau patriotiškumas – tai jau asmeninis pasirinkimas. Čia tas pats, kas priversti mylėt – neįmanoma, kad ir kiek stengsiesi. Pilietiškumas panašus į santuoką, kurioje nebeliko meilės. Tuomet arba skiriamasi, arba sutuoktinio pareigos atliekamos tik todėl, kad taip reikia.
Kovo 11-ąją taip pat galima švęsti patriotiškai, pilietiškai ir šovinistiškai. Pilietiškumą savotiškai reprezentuoja agentūros, kurios užsiima vėliavų kabinimu valstybinių švenčių metu. Tereikia užsisakyti paslaugą – pilietinė pareiga bus atlikta, net nepakilus nuo sofos. Šovinistiška būtų kelti vėliavą su piktdžiuga, neapykanta kitataučių atžvilgiu, norint juos suerzinti. Patriotiška, kai vėliavos pakėlimas kelia džiaugsmą, pasididžiavimą.
Kitaip tariant, ar vėliavos kabinimas bus pilietinis, patriotinis ar šovinistinis veiksmas priklauso nuo kabinančiojo tikslų.
Mokyklose vedamos pilietiškumo ugdymo pamokos parodo, kad valstybės dėmesys sutelktas būtent į pilietiškumą. Neverta stebėtis, kad piliečiai darysis vis labiau pilietiški ir vis mažiau patriotiški. Mokiniai eis į minėjimus, nes tai pilietiška, bet neklausys kalbų apie valstybės atkūrimą. Jie giedos himną, jei tik mokės žodžius, tačiau tai jų nei kiek nejaudins. Nes jaudulys yra patriotiškas.
Atrodo, kad patriotizmas tyliai ir be didesnio skandalo pasitraukė iš mados – panašiai, kaip kadaise platėjantys džinsai ar kava iš keramikinių puodukų. Dabar patriotizmą propaguojantys žmonės daugiau yra laikomi atsilikusiais arba apimtais nostalgijos.
Tačiau mados grįžta. Galbūt 2013 m. Mis Lietuva tapusi Rūta Mazurevičiūtė yra grįžtančios tendencijos pranašė? Ji ir prieš, ir po konkurso buvo savanorė kariuomenėje.
Palikime valstybės vadus stebėtis, kodėl stokojama entuziazmo eiti į kariuomenę. Per tą laiką piliečiai ramiai stebės, kaip pasamdyta firma įvykdo jų pilietinę pareigą, kabindama vėliavą ir vilsis, kad pavyks pasamdyti, kas už juos gintų valstybę.
Svarbiausia, kad pareiga būtų įvykdyta įdėjus kuo mažiau pastangų.
