Turėjau vaikiną, mes išsiskyrėme. Labai jį mylėjau, ilgai graužiausi, nevertinau savęs. Po kurio laiko atsikvošėjusi, kad nesu tokia prasta („prasta“, nes buvęs vaikinas manęs nevertino ir įvarė daug kompleksų, žinoma, šiek tiek kalta buvau ir pati), nusprendžiau vaikino ieškoti interneto platybėse.
Ieškojau normalesnių pažinčių puslapių ir išsirinkau keletą portalų. Užsiregistravau ir įdėjau keletą nuotraukų, bet jokių išverstų krūtų (jei sąžiningai, tai ir neturiu ką rodyti). Nuotraukos buvo paprastos – su rudens lapais, ant arklio ir pan.
Vaikinų dėmesio netrūko, bet, gaila, dauguma iš jų išsigąsdavo to, kad aš baigusi tiksliųjų mokslų studijas. Kiti man pasirodė per mažai turintys pilkosios masės smegenyse.
Bet čia dar ne blogiausias variantas. Labai nusivyliau vyresnio amžiaus vyrais, kurie siūlė atlygį už kartu praleistą savaitgalį. Pirma, jau pikta darydavosi vien dėl to, kad tokie pasiūlymai teikiami apie 20 metų merginai. Antra, paklausus, ar jis vedęs, dažniausias atsakymas būdavo „taip“.
Pavyzdžiui, laiškas: „Sveika, gal nuskambes izuliai, bet as ieskau meiluzes intymiems susitikimams, susitiktume karta per savaite, uz susitikimus atsidekociau 400 lt.“
Čia tikriausiai buvo pats mandagiausias pasiūlymas, kiti buvo parašyti tiesiai šviesiai ir šiurkčiai. Tokių pasiūlymų gavau ne vieną ir ne du.
Iš pradžių pamaniau, gal kas nors man negerai. Peržiūrėjau anketą: varnelė tikrai buvo uždėta prie „ieškau rimtų santykių“ ir nuotraukos normalios – nieko viliojančio ir „sexy" ten nebuvo. Jei ne keli vaikinai, su kuriais susipažinau internete, būčiau nurašiusi visą vyrų giminę.
Štai tokia mano patirtis pažinčių portaluose. Dabar turiu vaikiną, esu laiminga, bet su juo susipažinau ne internete.
Lietuvos merginos, būkite geros, negadinkite Lietuvos merginų vardo – nesutikite su tokiais kvailais ir šlykščiais pasiūlymais.
