Įsiveli į diskusiją su savimi: gal iš tikrųjų „moteriškumas“ dulka tarp seniai užmirštų suknelių, neatverstų „kosmopolitanų“ ir neišravėtų lysvių? Juk tai ir yra tradicinė moteris – ilgakasė mergužėlė amžinai žaliuojančiame rūtų darželyje, iš kuklumo raustančiais skruostais. O gal tai labiau „matrioškiškumas“?
Medinė mergelė, dažniausiai rankose laikanti grybų krepšelį arba kūdikį. Žaislas su „paslaptimi“ iki tol, kol vieną kartą jo neatidarai. Kad ir kaip giliai ieškosi, rasi vien tas pačias tuščiavidures moteraites buka šypsena. Tokios moteraitės, perkeltos į realybę, tikrai nestatytų namo, neieškotų geresnių karjeros galimybių ir, apskritai, vargiai studijuotų universitete, nes konkurencija (kad ir labai minimali) – žingsnis vyriškėjimo link.
„Matrioškos“ vertina patriarchalinę visuomenės struktūrą ir mielai leidžiasi išlaikomos mačo. Joms nerūpi politika, technologijos ar menas, nes visa tai dažniausiai reiškia asmeninio požiūrio turėjimą, kuris „matrioškai“ yra svetimas. „Matrioška“ žavisi moterų tarnystės askezėmis ir reprodukcijos prievolės idėjomis bei guodžiasi idėja, jog intelekto stoką galima lengvai užmaskuoti nuogu kūnu.
Galiausiai dėl tokių „matrioškų“ pasaulyje internetą „sprogdina“ aliejumi išteptas užpakalis, pavogtos nuogų garsenybių nuotraukos, kurios nuslopina Nigerijoje pagrobtų moksleivių dramą, Nobelio taikos premijos laureatę, smurtą prieš moteris Sirijoje.
4,4 milijono moterų yra tapusios sekso prekybos aukomis, tūkstančiai kasdien kenčia smurtą Indijoje, Afganistane ar Irake. Sakot, tai tik Trečiojo pasaulio problemos? Bendrame kontekste valstybių vadovės moterys sudaro vos keletą procentų, o ES vyrų ir moterų uždarbis skiriasi net iki 2-3 kartų.
Tad ką daryti, jei tavo didesnės smegenys? Atsakymas – susirasti vyrą.
Nes vyrui moteris nėra džipas su „tiuningu“. Vyrui moteris yra partnerė arba, kaip pasakė viena žymi persona, „ta, su kuria eitum į žvalgybą“. Silikono į galvą taip lengvai (bent jau kol kas) niekas neprileis, o „push-up“ metodas kvantinės fizikos pagrindų ar Dostojevskio klasikos nepadės įsisavinti.
O jei esi „matrioška“, ilgai nevark, susirask kur kas vyresnį, pageidautina su nemenku gyvenimiškos patirties bagažu ir stabiliu kapitalu. Geriausia – krepšininką, muilinų operų prodiuserį ar pseudoverslininką, kuris parūpins ne tik „tinkamą“ socialinį statusą, bet net ir darbą. O tada jau nebereikės sukti savo ir taip tuščios galvos.
