Nieko neturėti ir niekur nedirbti nėra nusikaltimas. Tačiau reikėtų susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Visi moka, o jie ne. Nors degradams kviečiame pirmąją pagalbą, kai jie, kaip ir kiekvienas žmogus, pakliūna į bėdą.
Jie neturi asmens dokumentų, nes juos ne pametė, o pardavė. Jų vardai paprastai figūruoja ofšorinių įmonių, per kurias yra plaunami pinigai, direktorių gretose. Jų vardu yra daromi nusikaltimai, bet nenubausi – žmogus mat pragėrė, pametė dokumentą, kažkas rado ir naudojasi.
Bomžai gamtinius reikalus daro viešose vietose. Paprastas pilietis gautų baudą, bet negi purvinsiesi rankas dėl degrado, kurio niekas nepriima į tualetą?
Bomžų išmatas paprastai suėda palaidi šunys, jų pačių šunys arba kitų, kurie parneša „gerąsias“ bakterijas namo ir pasidalina su šeima. Jei jau galvoti apie higieną, tai ten, kur sėdėjo degradas, tiesiog lieka dėmės – reikia valyti suoliukus, kėdes. Tai yra visuomenės turto niokojimas, bet jie už tai netsako.
Jei jūsų vaikas įsideda monetą į burną, tai tas pats, kaip saldus bučinys su bomžu, o jei jūs pinigus laikote rankoje, tai tas pats, kaip spausti jam ranką. Apie bomžų nešiojamą ligų puokštę geriau ir negalvot.
Jei mokiniai rūko, tai, kaip taisyklė, cigaretes, kurias už keletą tų pačių cigarečių jiems nuperka degradai, kurie skatina kitų degradavimą. Tas pats su alkoholiu. Ir ką? Ir nieko.
Jei yra traukos centras turistams, tai degradai puikiai žino, kur galima iškaulyti keletą litų alkoholiui ar kitoms svaiginimosi priemonėms. Raustis šiukšlėse ir atliekose, jas valgyti, šiukšlinti patiems – nuolatinis užsiėmimas kur bebūtum. Vieni žmonės kuria planus, kaip pritraukti turistus, tam išleidžia šimtus tūkstančių litų, kiti gi turistus atbaido, verčia kūrybines pastangas perniek. Už kenkimą miestui ir verslui – nebaudžiama.
Jei kartais gyvenate vietoje, kurią dėl parduotuvės, konteinerių gausos ar šiluminės trasos, einančios po tiltu, pamėgo bomžai, tai jūsų turto vertė yra mažesnė dėl kitų žmonių degradiškos veiklos, bet ką padarysi... Jūs savo vaikui pasakojate ir asmeniniu pavyzdžiu rodote, kaip reikia kurti bendruomenę, miestą, šalį, bet egzistuoja šalia kitas pavyzdys, kuris nieko nekainuoja.
Demokratinė valstybė priėjo prie to, kad toleruoja nusikaltimus vidury baltos dienos. Neįmanoma bomžauti ir nebūti nusikaltėliu. Tačiau mes neturime jiems reikiamo atsako, o reikėtų.
Bomžavimas turėtų būti prilyginamas nusikalstamai veiklai, už kurią būtų baudžiama laisvės atėmimu, bausmę atliekant iš esmės uždaroje socialinės reabilitacijos įstaigoje. Joje degradams būtų privaloma dirbti, kad save išlaikytų, o nebūtų piktybinė našta visuomenei. Degradavusiu asmenį paskelbtų teismas. Keletu šimtų nusikaltėlių visuomenėje būtų mažiau, o įvairaus lygio nusikaltimų sumažėtų tūkstančiais.
