Kitiems, giliau besidomintiems programavimu, — informacinės technologijos galėtų būti suprantamos kaip trimačių žaidimų programavimas jau trečiojo ar ketvirtojo susitikimo metu ir susilaukiama didžiulio nusivylimo, kad dar ilgai trimačių žaidimų neprogramuosim, nes į mokyklos kursą tai neįeina.
Dar kitiems – nuolatinis mąstymas, galvojimas, kaip čia dar labiau efektyvinti savo laiką, kad sukurtos programos, skaičiuoklės, dokumentai, programos padėtų gyvenime. Yra ir skeptikų, kad informacinių technologijų, kaip dalyko, jiems gyvenime apskritai nereikės ir kad šios pamokos – tik nereikalingas vargas.
Natūralu, kad kai besimokantieji susitinka su mokytoju vos kartą per savaitę (5-10 klasėse) arba kai prasideda daug rimtesni mokymai, ir trūksta įgūdžių 11-12 klasėse, prireikia papildomų priemonių, užtikrinančių mokinių mokymosi ir pažangos stebėseną, bendravimo priemones, taip pat skatinančias planuoti, pas(si)tikrinti, mokytis.
Mokytojo pareiga ir užtikrinti, kad sėkmę patirtų ir tie, kuriems įsisavinti dalyko esmę reikia daugiau laiko, ir tie, kuriems pamokos temos pernelyg paprastos, nori gilintis daugiau, dalyvauti konkursuose, rimčiau pasiruošti būsimosioms studijoms ir pan.
Virtualioji mokymosi aplinka „Moodle“ – puikiai tinka tokiems užsiėmimams organizuoti. Dirbant klasėje – speciali kompiuterių klasės valdymo programa „Net support School“ padės pamatyti, kaip atliekami vienokie ar kitokie veiksmai. Na, o jei mokinys, turintis kompiuterį ir internetą namuose, suserga, ar išvyksta į užsienį, bet turi galimybių prisijungti prie interneto – puikiai pasitarnauja ir įprasta „Skype“ programa, kai kuriais atvejais – „TeamViewer“.
„Moodle“ aplinka mokinys gali pasinaudoti ir turėdamas išmanųjį telefoną.
„Moodle“ aplinka Vilniaus Gabijos gimnazijoje
Virtualią mokymosi aplinką „Moodle“ Vilniaus Gabijos gimnazija naudoja jau antruosius metus. Esame dėkingi LIEDM tinklui, sutikusiam nemokamai suteikti atskirą „Moodle“ erdvę gimnazijai ir leidusiai pasinaudoti LIEDM serveriu. Gabijos gimnazijos „Moodle“ aplinką galite rasti adresu https://gabijos.moodle.liedm.lt. IT, kaip dalyko, mokau 5-12 klasių mokinius.
Priklausomai nuo klasės, mokymų tempas gali būti pakankamai spartus, temos kisti gana sparčiai, tad tam, kad prisitaikyčiau prie bet kurio mokinio tempo, ieškojau būdų, kaip mokykloje įdiegti planavimą ir stebėseną, palengvinančią sistemą. Be kita ko, norėjosi kaupti mokinių elektroninį portfelį – jų kompetencijas įrodantį darbų sąvadą ir kartu išmokyti juos gebėti pristatyti turimus įgūdžius. Lūkesčiai pasiteisino – man, kaip mokytojai, žymiai lengviau planuoti laiką būsimoms pamokoms. Jei dalyko pamokos vyksta kartą per savaitę, visai paranku rinktis savaitinį kurso išplanavimą (1 pav.), jei tai trumpalaikis integracinis projektas – parankiau rinktis teminį planą (2 pav.).
Mokiniai nuolat skatinami pasidomėti „Moodle“ skelbiamomis kurso naujienomis, gautais įvertinimais ir įkeltais komentarais, kodėl parašytas vienoks ar kitoks įvertinimas, tad mokiniai naudojasi „Moodle“ aplinka kaip planavimo, pokyčių, naujovių stebėjimo priemone, pažangos stebėsena (3 pav.)
Labai patogus testų sudarymas: galima susidaryti didelę klausimų bazę, ir po to iš jos atsitiktine tvarka mokiniui parinkti tam tikrą klausimų kiekį, išmėtant ir atsakymų variantus. Puiku tai, kad skiriamas konkretus laikas, didelė pateikiamų klausimų įvairovė (nuo atvirųjų iki klausimų su pateikiamais atsakymų variantais), klausimus galima įvertinti skirtinga verte.
Nesudėtinga pakoreguoti įvertinimą, jei vis tik formuojant testą įsivėlė klaida. Mokytojui patogu stebėti, kaip mokiniams sekasi mokytis, kiek jie dirba savarankiškai, kiek ir kuo domisi. Labai efektyviai buvo išnaudojama „Moodle“ naudotojo stebėsenos funkcija (pastaba: saugant vaikų konfidencialumą, asmeniniai duomenys – tokie kaip vardai, pavardės, IP adresai paslėpti) (4 pav.) Kiek išsamesnis ir smulkesnis naudotojo veiksmų rodinys leidžia spręsti apie mokinio motyvaciją, jo veiksmus mokantis „Moodle“ sistemoje: parodoma, kiek laiko praleidžiama konkrečioje veikloje – atliekant užduotį ar skaitant teorinę medžiagą (5 pav.)
Taip pat mokiniams matoma puiki savikontrolės ir motyvacijos priemonė – naudotojo ataskaita arba pažymių knygelė. Joje automatiškai skaičiuojami gaunami įvertinimai, jų vidurkis, čia pat parodomas dėstytojo atsiliepimas apie darbą (savotiškas elektroninis portfolio, 6 pav.) Mokiniai mato ir savo pažymių knygelę (7 pav.) Dar dvi puikios priemonės planavimui užtikrinti – būsimų įvykių skiltis ir kalendorius. Būtent čia mokiniams ir pateikiamas atsakymas į dažnai pasitaikantį klausimą „Iki kada reikia pateikti užduotį?“ (8 pav.)
Paskatinti mokinius dažniau prisijungti prie sistemos gali paskatinti ir į elektroninį paštą išsiunčiami pranešimai apie naujoves moksluose, užduotyse, paraginimus atlikti užduotis bei klausti paskirtu virtualiųjų konsultacijų metu specialiai sukurtame naujienų forume (9 pav.)
Darbo „Moodle“ trūkumai (arba kodėl net ir taikant stebėsenos priemones ne visada pasiseka išvengti nepatenkinamų įvertinimų)
Nepaisant to, kad informacinės technologijos, kaip dalykas, yra pakankamai įdomus, reikalingas ir naudingas dalykas, pasitaiko ir atvejų, kai besimokantysis praranda motyvaciją mokytis. Virtualioji mokymosi aplinka vis tik negali priversti paties mokinio griežtai planuoti, kaskart prisijungti ir atlikti jam paskirtas užduotis, gal net priešingai – mokytojo nebuvimas šalia net leidžia dar lengviau pasiteisinti, kodėl nereikia tuo metu mokytis – juk niekas nesakė ir niekas nekontroliavo, o „Moodle“ sistema galbūt nesuprantama, pernelyg klaidi ir pan.
Siunčiamų „Moodle“ forumų galima atsisakyti, tad lengva pasiteisinti, kad mokytojo informacija nepasiekė konkretaus mokinio, tad užduotis neatlikta, nes nebuvo informuota apie jos atlikimo būtinumą ir terminą. Pasitaiko atvejų, kai mokinys registruodamasis į „Moodle“ specialiai naudoja tą paštą, kurio dažnai netikrina. Visai gali būti, kad mokinys nedrįsta prašyti pagalbos kitų besimokančiųjų (kolegų), taip pat mokytojo, tad pasijutęs vienišas „Moodle“ sistemoje taip pat gali prarasti norą mokytis.
Tad tik mokytojo kūryba ir planavimas turėtų būti pagrindinis veiksnys, skatinantis tinkamai planuoti užduotis, jų atlikimo terminus, kiekį, kad turėtų ką veikti ir gabiausieji, ir mažiau patyrę; taip pat, kad gabusis neimtų nuobodžiauti, o mažiau patyręs – neprarastų mokymosi motyvacijos, pamatęs, kad užduočių kiekis vis didėja, o jis dar vis tebedirba ties pirmąja ir pan.
Kaip sekasi dirbti VMA „Moodle“ skirtingų klasių mokinukams Virtualią mokymosi aplinką naudojau ir naudoju su 5, 6, 3 ir 4 gimnazijos klasių (10, 12) klasių mokiniais. Kai vadavau sergančią mokytoją – ir su 9 bei 11 klasių mokiniais. Patys mažiausieji labai entuziastingai registravosi, dirbo, stebėjo, ką atlikę, ko – ne, pridavė užduotis. Labai patenkinti šia sistema buvo ir penktokų tėveliai – išsakė gražių pastabų vykusiose tėvelių dienose. Šeštokams ji pasirodė kiek painoka, dažnokai supainiodavo pateikiamas užduotis arba pateikdavo ne paskutinės versijos išsaugotą dokumentą.
Labai teigiamai įvertino vyriausieji – ketvirtokai ir trečiokai (12, 11 klasė). Vidurinioji grandis – 9-okai ir 10-okai (I ir II gimnazijos klasė) – dirbo santūriai. Natūralu, kad dirbant VMA (ypač ne klasėje), labai dažnai gali kilti pagundų nusirašyti, pateikti ne savo darbą ir pan. Tad ir čia – mokytojo kompetencija stebėti, tikrinti gaunamus darbus, kontroliuoti per VMA vykstantį ugdymo(-si) procesą.
Buvo keletas mokinių, pateikusių ne savo darbus, jiems pateikus keletą klausimų iš konkretaus darbo (o prieš tai – tiesiog apžiūrėjus dokumento ypatybes) ir paaiškėjo, kad darbas atliktas ne savarankiškai, tokiais atvejais darbą anuliuoju.
„Moodle“ privalumai
• Galimybė kurti ir administruoti prie mokinių pageidaujamų papildomų (ne mokyklinio kurso) pamokų, skirtų, pavyzdžiui, ruoštis laikyti ECDL testus, rengtis olimpiadoms, konkursams; domėtis temomis, neįeinančiomis į mokyklinį kursą, bet susijusiomis su juo.
• Stebint mokinius, galima laiku pastebėti ir tuos, kam sunkiai sekasi.
• Greitai galima pačiam mokiniui įsivertinti, kaip sekasi.
• Mokytojui — puiki priemonė paaiškinti tėveliams, kodėl mokiniui nesiseka, parodant jo aktyvumą, veiklas.
• Mokiniui — galimybė mokytis ir atlikti užduotis sergant ar išvykus.
• Galimybė laikinai „pasidėti“ failus, apsaugant juos nuo dingimo (dažna bendro naudojimo kompiuterių bėda).
• Natūralu, kad dirbant VMA (ypač ne klasėje), labai dažnai gali kilti pagundų nusirašyti, pateikti ne savo darbą ir pan. TIK mokytojo kompetencija stebėti, tikrinti gaunamus darbus, kontroliuoti per VMA vykstantį ugdymo(–si) procesą.
• Patarimas mokytojui: kai įtariate, kad mokinys pateikia ne savo darbus, jam pateikti keletą klausimų iš to konkretaus darbo, o prieš tai — tiesiog apžiūrėti dokumento ypatybes.
Dažnai girdžiu kolegų pasisakymų – sunku, darbo daug, dirbant „Moodle“. Tačiau... Bent jau informatikos mokytojai tikrai savo dalykui kuriasi tinklalapius, kelia į juos medžiagą, o mokinių darbus susirenka, naudodamiesi elektroniniu paštu. Šiuo klausimu irgi ne sykį girdėjau skundų – pasimeta laiškai, ne visi vaikai savo pašto paskyrose užsirašę vardus ir pavardes, o laiške pasirašinėti dar vis neįpratę. Galiausiai – jei ir mokytojo paštas pakankamai sudėtingas – ir čia dažna bėda, kad užrašius neteisingą mokytojo elektroninio pašto adresą – galima nusiųsti ne tuo adresu arba visai nenusiųsti. Tad ar ne patogiau kurti puslapius „Moodle“ aplinkoje, JAU turinčioje visą integruotą sistemą?
Čia pat ir užduotis padėsite, ir susirinksite vaikų darbus, ir matysite, kiek jie dirba, kaip sekasi, kiek dirba ir pan. Pamokos veikla, naudojantis „Moodle“ ir „Net support school“ Kadangi pamokoms naudojuosi virtualiąja mokymosi aplinka „Moodle“, dažnai susilaukiu ir klausimų – o tai KĄ GI mano vaikai veikia per pamokas? Gal manęs jau nė nebereikia? Atsakau – dar vis jaučiuosi reikalinga ir per pamokas.
Pamokos pradžia tradiciškai vyksta, mokiniams prisijungiant prie „Moodle“, prisimenant, ką veikė praėjusią pamoką, ką konkretus mokinys atliko ir ko ne, ir mokytoja išaiškina naują temą. Jei tai klasei nepakanka vadovėlių, pamokos temą parengiu kaip atskirą puslapį „Moodle“ aplinkoje, bet ir temą vizualiai pademonstruoju naudodamasi „Net support school“. Čia matote bendrą vaizdą iš mokytojo kompiuterio (10 pav.)
Kuo patogi ši programa? Tuo, kad mokiniai, nepriklausomai nuo jų regėjimo aštrumo, puikiai mato vaizdą, ką mokytoja spaudžia, atlikdama konkretų veiksmą, savo kompiuterio ekrane. Projektoriuje dažnai būna arba sulietas vaizdas, arba neryšku, arba per smulku, o programos „Net support school“ atveju mokinys mato viską 20 cm atstumu nuo savęs (11 pav).
Panašų vaizdą galima matyti ir tiek mokiniui, tiek mokytojui esant namuose, ir abiems naudojantis programomis „NetMeeting“ arba „Windows Live“. Šios programos irgi turi galimybę bendrauti balsu, matyti bendraujančias puses (video), galiausiai – mokytojas, aiškindamas temą, gali transliuoti savo kompiuterio vaizdą mokiniui ir parodyti, kaip konkrečiai yra atliekamas vienoks ar kitoks veiksmas.
Pastarosios programos, kaip ir „Skype“, turi taip vadinamą baltąją lentą, tad abi bendradarbiaujančios pusės gali naudotis šia lenta, kaip popieriaus lapu, piešti, braižyti, aiškintis. Galiausiai – išmanant programos „Word“ galimybes, mokytojas gali išnaudoti komentavimo ir klaidų taisymo funkciją ir taip mokiniui parodyti, ką taisyti, kokie darbo trūkumai ir pan.
Baigiamasis žodis
Tačiau dar vis manau, kad taip ir liko neaišku, padeda tos taikomos IT mano darbe ar ne? Reziumuodama norėčiau pasakyti, kad esu viena tų mokytojų, kuri drąsiai dalina savo elektroninio pašto adresą, „Skype“ vardą mokiniams, turėdama vieną tikslą – jei mokinys nori kažko išmokti, gilintis ir namuose, noriu, kad jis rastų atsakymą į iškylančius klausimus. Ne pirmas kartas jau, kai pasakius savo duomenis, mokinys nustemba: nejaugi jus galima trukdyti ir namuose? Į tai atsakau – nebijok sutrukdyti...
Jei bendrauti negalėsiu tuo metu, atsakysiu kiek vėliau, gal naktį (kartais dirbu ir naktį), arba kitą dieną. Nenoriu pasakyti, kad tiesmukai tik atsakinėju į klausimus. Dažnai provokuoju mokinius pamąstyti, pagalvoti, tad retkarčiais mano atsakymai būna tik užuomina, nuo ko pradėti, kad įgyvendintų savo tikslą.
Esu už tai, kad mano mokinukai tiek gimnazijoje, tiek papildomo ugdymo įstaigoje (VKA) būtų žingeidūs, kantriai, ištvermingai siektų tikslų ir neliktų vieni ir vieniši didelėje žinių jūroje.
***
Tavo klasė taip pat išmani? Prisijunk prie socialinės kampanijos „Mokykla 2.0“ ir pasidalink savo pasakojimu, patarimais ir vaizdais.
Kampanija „Mokykla 2.0“siekiame atkreipti dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas naująsias technologijas ir paskatinti diskusiją tarp mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Savo istorijas iki spalio 28 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.Išmaniausių klasių laukia prizai - trys ekskursijos po naująjį „Microsoft“ biurą Vilniuje, žaidimų kompiuteriai „Xbox 360“ su judesius atpažįstančiu priedu „Kinect“, taip pat nauja interneto svetainė mokyklai, kurią sukurs „Webas.lt“ komanda.
