18-metė nuvyko į Briuselį ir įgyvendino netradicinę savo svajonę

2016 m. liepos 22 d. 10:24
Rugilė Užusėnaitė
Tiesą sakant, iš pat pradžių žinojau, kad ši kelionė bus nuostabi. Gal kiek erzino tas faktas, kad visą savaitę Briuselyje pils lietus, tad užsimauti šortų ar apsivilkti kokios vasarinės palaidinės kaip ir nebus galimybės. Tačiau žinodama, kad lagaminas nėra beribis ir kad važiuoju ne atostogauti, į jį susidėjau oficialiam vizitui skirtus drabužius – marškiniai, džinsai, švarkas ir panašiai. Bet apie viską nuo pradžių.
Daugiau nuotraukų (11)
Kai prieš metus įstojau į nuostabią, visą Lietuvą vienijančią komandą – Jaunimo Europos Komandą (JEK), supratau, kad ir aš, kaip ir kiti JEKai, turėsiu galimybę aplankyti nuostabų Vakarų Europos miestą – Briuselį. Visus metus teko organizuoti renginius, susijusius su Europos Sąjunga (ES), tačiau elektroninis laiškas, kurį gavau likus mėnesiui iki kelionės, atpirko visas pastangas – buvau kviečiama keliauti į Briuselį, aplankyti ES institucijų.
Atrodė, kad svajonės pildosi – štai šitiek laiko mokiausi apie Europos Parlamentą (EP), Europos Komisiją (EK) ir panašias institucijas iš knygų, interneto, o dabar, būdama 18 metų, pati pamatysiu jas gyvai (o gal ir pačiupinėsiu). Taigi, nieko nelaukdama atrašiau teigiamą atsakymą ir laukiau liepos 13 dienos.
  Skrydis tikrai užėmė labai daug laiko, nes iš pradžių nuskridome į Varšuvą (pirmą kartą kvėpavau Lenkijos oru!), o tuomet iš Varšuvos – į Briuselį. Skrydis „LOT Polish Airlines“ tikrai paliko gerą įspūdį – stiuardesės elgėsi maloniai, vaišino vandeniu ir šokoladukais, rūpinosi keleiviais ir jų saugumu.
Briuselyje atsidūrėme apie 10 valandą vietos laiku. Dar turėjome keletą minučių pasidėti visus lagaminus „First Euroflat Hotel Brussels“ – keturių žvaigždučių viešbutyje. Viešbutis įsikūręs netoli nuo pagrindinių ES institucijų ir muziejų, o iš paties aukščiausio aukšto kambario matosi ir Atomiumas – milžiniška geležies molekulė. Tiesą sakant, visad įsivaizdavau jos aukštį sulig žmogaus ūgiu, bet, deja, teko smarkiai apsirikti.
Kelionę pradedame ekskursija po Briuselio miestą. Iš pradžių darosi nejauku – miestas milžiniškas, žmonės kalba daugiausia prancūziškai, gatvėse pilna išmaldos prašančių vaikų.
Kiek vėliau pamatome ir nuostabią Briuselio pusę – Karaliaus Rūmai, nuostabūs sodai, o kaip čia neužsukus ir neparagavus tradicinių belgiškų bulvyčių. Skonis tikrai skiriasi nuo tų, kurias mes perkame greito maisto restoranuose ir prekybos centruose. Tiesa, kaina irgi stipriai skiriasi.
Pradėjus lyti skubame į metro. Dar prabėgdami spėjame pamatyti besišlapinančio berniuko skulptūrą. Jis aprengtas dailiais drabužėliais. Bet stiprėjantis lietus neleidžia pasidžiaugti Briuselio grožybėmis ir greičiau nusipirkę bilietus laukiame metro.
Tik įlipus mūsų kelionės koordinatorius „nuramina“, kad pravažiuosime Melbeko stotelę. Taip, taip, tą pačią vietą, kur neseniai girdėjosi sprogimai, kur buvo įvykdytas teroro aktas ir kur dar iki šiandien žmonės liūdi. Sėdėdamas ant geltonos metro kėdutės ir nejučia pravažiuodamas tas vietas supranti, kad reikia branginti gyvenimą.
Po ekskursijos apsilankome EP. Pastatas milžiniškas, bet didelio įspūdžio nepalieka. Visgi tikiuosi aplankyti Parlamentą Strasbūre.
Visą antrą dieną praleidžiame EK pastate „Berlaymont“. Šis pastatas užburia savo didingumu. Vien jį apeiti prireikia nemažai laiko. Visą dieną klausome įvairių paskaitų. Temos svyruoja nuo jaunimo galimybių iki skaitmeninės rinkos.
Dauguma paskaitų vyksta anglų kalba, todėl dažnai, kad ir kaip nemandagiai atrodytų, tenka griebti telefoną ir su „Google“ vertėju versti, atrodo, paprasčiausius žodžius. Be to, verta pasakyti, kad tą dieną mus pietumis vaišina EK. Todėl susirenkame visi restorane „L‘Atelier Europeen“ ir valgome kaip tikri ponai. Viskas subtilu, rafinuota ir skanu.
Paskutinę dieną mus sukrečia žinia – Nicoje įvykdytas teroro aktas, žuvo daugybė žmonių. Skubame tikrinti informacijos portaluose, nes kalbos viena už kitą baisesnės, nebežinai, kuo ir tikėti.
Kaip nekeista, tačiau apie tai pradedame kalbėti būtent eidami pro tą patį Komisijos pastatą, kurį lankėme vakar. Iš tiesų – vėliavos pusiau nuleistos. Mintyse visi nusistebime žmonių žiaurumu ir viliamės, kad tokių dalykų būtų kuo mažiau.
Stengiamės neprarasti nuotaikos – mūsų laukia Parlamentariumas, didžiausias Europoje parlamentui priklausantis lankytojų centras. Jame randame ir Lietuvos nuotraukų iš Sausio 13 įvykių, o per audio gidus galime ir pasiklausyti apie šių įvykių svarbą.
Parlamentariumas pribloškia savo modernumu. Be viso to, dar ir sudalyvaujame smagiame vaidmenų žaidime, kuriame tampame Europos Parlamento nariais ir bandome priimti įstatymus. Žaidimas užima didelę erdvę ir iš tikrųjų leidžia pasijausti Parlamento nariu.
Judėdami iš vienos vietos į kitą mes dalyvaujame ir plenarinėje sesijoje, ir bandome priimti kompromisą su ET, sudalyvaujame ir mini debatuose. Mūsų kelių žmonių komanda pasirenka nagrinėti sudėtingą temą. Visad vaikščiojame keliese. Man teko vaikščioti su vaikinu, kuris buvo vieno mano geriausių draugų geriausias draugas. Argi ne mažas tas pasaulis?
Galiausiai turime kelias valandas iki skrydžio. Neužmirštame, kad turime čia ir misiją – sukurti filmukus. Mano tema – „Ką ES duoda jaunam žmogui?“. Su kelių protingų žmonių komanda džiaugiamės, kad žmonės geranoriškai sutinka pakalbėti su mumis. Ir nors mūsų anglų kalba nėra tobula, tačiau pokalbis įvyksta, o mes džiaugiamės rezultatu!
Na, ir galų gale išskrendame į mylimą Tėvynę. Pliaupia lietus, darosi šalta. Į Vilnių grįžtame tik apie 1 valandą nakties. Mums suteikiama nakvynė viešbutyje. Gulame į lovas apgalvodami įspūdžius. 
Viską apibendrinus, džiaugiuosi šia kelione. Man nė cento nereikėjo už ją mokėti, tačiau įspūdžiai yra neįkainojami. Briuselio maistas yra nuostabus. Kainos labai kandžiojasi, tačiau visgi sugebėjau parvežti savo draugams lauktuvių. Oras buvo taip pat nuostabus (išskyrus pirmąją dieną). Apgyvendinimas irgi buvo puikus.
Iš šios kelionės nusiskundimų jokių neturiu. Atvirkščiai – Briuselis yra ta vieta, kur norėčiau gyventi. Jis alsuoja tikrąja Europos Sąjunga, kurią sunku berasti mano mažame miestelyje Varėnoje.
ES vėliavos kone ant kiekvieno namo, sienos, dažais išpurkštos žmonių nusiskundimais dėl ES, kiekvieną dieną vykstantys protestai (man kaip tik pavyko pataikyti, kai vyko kinų protestas – jie protestavo prieš žmonių organų pardavinėjimą) – visa tai praplečia akiratį.
Supranti, kad esi tik maža viso to dalelė. Tačiau būdamas ten tu gali keisti Europos Sąjungos piliečių gyvenimą. Ir jis nuolat keičiamas dėl visų mūsų gerovės. Kas žino, gal likimas kada dar nuves mane ten. O kol kas aš pasiruošusi naujoms netikėtoms kelionėms, kurias man gyvenimas suteiks :).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.