Mes apsistojome Sent Maksime – nedideliame miestelyje ant jūros kranto. Maži miesteliai turi savo privalumų: nėra žmonių grūsties, vakarais kavinės ne tokios pilnos, o rytais, tik perbėgus per gatvę, galima išsimaudyti jūroje.
Tikriausiai visi žino garsią prancūzų aktorę Brigitte Bardot. Taip, taip... tą pačią gražuolę, visų numylėtą, kuri iki šiol gyvena tame rajone. Vaikystėje man ji buvo moters idealas. Ir tikriausiai ne man vienai. Jos vila įsikūrusi San Tropeze – apie 25 km nuo Sent Maksimo – kurį galima pasiekti automobiliu. Bet smagiau yra plaukti jūra. Lenktyniauti jachtomis ir gėrėtis pakrante.
Čia pat yra ir Brigitte Bardot muziejus. Ar žinot, kad ji jaunystėje mėgo lakstyti motociklu?
San Tropezas – turistų pamėgta vieta. Ir ne tik dėl nepaprasto dydžio ir grožio jachtų, paplūdimio, bet ir dėl įspūdingų bažnyčių. Čia kurį laiką gyveno Guy de Maupassantas, čia buvo kuriami filmai apie žandarą su Louis de Funèsu.
Važiuojant tolyn, Nicos link, būtina užsukti į Kanus. Ir pasivaikščoti La Croisette bulvaru. Taku, kuriuo kiekvienais metais vaikšto viso pasaulio žvaigždės. Gal sutiksi vieną iš jų?
Tik keliasdešimt kilometrų nuo Kanų – Nica. Anuomet ten buvo ramu. Neaidėjo šūviai ir visur tvyrojo tingi ramybė. Kažkur prie sienos pozavo modelis. Kažkas dabar jau krauju pažymėtoje promenadoje laidė aitvarus. Lauko kavinės viliojo gardžia kava... Gegužės mėnesį Nicoje dar nedaug turistų.
Nica – labai senas miestas. Pirmieji žmonės čia apsigyveno prieš 400 000 metų. Įdomus savo istorija ir kultūriniu palikimu. Nicoje gimė Giuseppe Garibaldis – XIX a. žymus Italijos politinis ir karinis lyderis.
Mūsų kelionę vainikavo Monakas. Tokia maža ir tokia žavi valstybė, kurioje galima rasti viską: jūros bangų mušą, kalnų orą ir nepaprastą švarą. Šalie plote, kuris nesiekia net 2 kv. kilometrų nuo jūros į viršų vingiuoja keliai, vedantys į Monako senamiestį ir Monte Karlą bei jo įspūdingus lošimo namus ir kunigaikščio rūmus.
Šalis pirmauja pagal gyventojų tankumą, bedarbystė labai nedidelė ir labai palanki mokesčių sistema. Fizinių asmenų (vietinių gyventojų ir nuolat ten gyvenančių atvykėlių, išskyrus prancūzus) pajamos neapmokestinamos. Bet tokias privilegijas gauna tik išrinktieji...
Jeigu atidžiai perskaitėte ir jus ši kelionė sužavėjo, nemanykite, kad ji „auksinė“.
Kelionė automobiliu nėra tokia brangi, jei automobilis tvarkingas ir naudoja nedaug degalų. Keliauti patogu, nes gali sustoti, kur nori. Pakeliui gali aplankyti daug mažų kaimelių ir pailsinti kojas jūroje.
Viešbutis, kuriame gyvenome, kainavo apie 90 eurų parai su pusryčiais. Likusią dienos dalį maitinomės mažuose restoranėliuose, kuriuose kainos nesikandžiojo. Aišku, išgerti puodėlį kavos ar šampano taurę Monake prie garsiųjų lošimo namų – pareiga. Bet tai jau kainuoja.
Įspūdžių liko daug. O jūs? Nenorite išbandyti šio maršruto?
Šis rašinys dalyvauja „Tez Tour“ konkurse „Mano gyvenimo kelionė“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė dviems į Egiptą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
