Kai lankiau mokyklą labai mėgau istorijos pamokas, tačiau, kad ir kokia įdėmi mokinė buvau, vis dėlto šį tą praleidau. Tai buvo Molotovo – Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai. Ši sutartis buvo įtraukta ir į egzaminų užduotis, tačiau aš buvau tik šiek tiek susipažinusi su šia sutartimi, bei jos sudarymo aplinkybėmis. Mano žinių apie šį įvykį tikrai nebūtų užtekę norint gerai išlaikyti istorijos egzaminą.
Blogiausia, kad ne tik mažai žinojau apie 1939 – ųjų metų rugpjūčio mėnesį Maskvoje pasirašytą sutartį, bet ir namuose neturėjau knygos, tam, kad galėčiau atsisėsti ir paskaityti. Interneto tais laikais niekas dar neturėjo, taigi, negalėjau pasinaudoti ir šia galimybe.
Vieną naktį susapnavau sapną, nulėmusį teigiamą istorijos egzamino baigtį. Užbėgdama įvykiams už akių galiu išduoti, kad gavau aukščiausią įvertinimą.
Tame sapne pamačiau save, stovinčią priešais egzamino komisiją, o rankose laikiau bilietą su užrašu:
„Molotovo – Ribentropo paktas“. Pabudau baisiai nusigandusi.
„O kas jeigu iš tikrųjų taip atsitiktų?“ – mintyse svarsčiau. Žinojau, kad informacijos apie šį paktą turi mano draugė, bet ji gyvena toli nuo manęs. Žinoma, laiko turėjau, buvo dar ištisa diena prieš akis, galėjau jau ryte sėsti ant dviračio ir nuvažiuoti pas ją, bet nepadariau to.
Negi išsigąsiu sapno? „Ne, nesąmonė, – nuvijau mintis į šoną, – sapnas negalėtų parodyti tokios tikslios realybės. Neprivalau jaudintis dėl vieno bilieto, kai puikiai žinau visas kitas istorijos egzamino užduotis.“ Nusiraminau, ir nustūmusi sapną į tolimą atminties kampelį gyvenau toliau nesukdama galvos dėl Molotovo – Ribentropo pakto. Tą diena daugiau laiko skyriau poilsiui, nei studijoms. Pasitikėjau savo istorijos žiniomis. Buvau įsitikinusi, kad nesusimausiu, nes tikimybė ištraukti Molotovo – Ribentropo paktą atrodė labai maža.
Vakare, prieš egzaminą, atsiguliau miegoti anksčiau nei visada. Buvo tik šiek tiek po devynių vakaro. Keista, bet užmigti nepavyko, nors ir nesiskundžiau nemiga. Atrodė, dėl įtempto egzaminų grafiko ir pastovaus miego trūkumo, turėjau iškarto „nulūžti“, deja, ramybės nedavė mintis. Kaip tik užmerkdavau akis, atrodydavo, kad ištrauksiu tą nelemtą bilietą! Ramybė dingdavo ir nebegalėdavau miegoti. Pagaliau susinervinusi tariau sau pusbalsiu: „Ne, neužmigsiu ramiai, kol nepaskaitysiu apie tą paktą.“
Atsikėlusi nuėjau į kitą kambarį ir paskambinau draugei. „Gal dar nemiegos?“, – nusprendžiau tada. Mano laimei, ji atsiliepė iš karto. Paklausiau jos: „Ar dar galėčiau tokį vėlų vakarą atminti dviračiu ir pasiimti knygą apie Molotovo – Ribentropo paktą?“ Ji nusijuokė, tačiau patikino, kad galiu.
Paskubomis apsirengiau ir išlėkiau kaip į gaisrą – knygos! Intensyviai myniau pedalus pykdama ant savęs, kad sapnas galėjo mane taip paveikti! Priešakyje laukė net penki kilometrai kelio!
Tą vėlų vakarą grįžau namo su istorijos knyga rankose ir baisiai pavargusi. Įėjusi į savo kambarį patogiai įsitaisiau lovoje ir ėmiau skaityti. Kai baigiau, buvo gerokai po vidurnakčio. Dabar jau galėjau ramiai miegoti.
Ryte pasipuošusi kruopščiai mamos išlyginta uniforma stovėjau priešais egzamino komisiją. Drąsiai pačiupau nuo stalo pirmą iš dešinės pasitaikiusį bilietą ir su nekantrumu atplėšiau voką. Netrukus pamačiau klausimą. Širdis iškarto nulėkė į kulnus!
Mano neadekvačią reakciją į egzamino užduotį iš karto pastebėjo mano istorijos mokytoja. Ji drįso pasiteirauti:
– Ar viskas gerai?
– Taip... , taip! – atsakiau garsiai, ir nusišypsojau. Negalėjau patikėti! Rankose laikiau bilietą su užduotimi: „Plačiau papasakokite apie Molotovo – Ribentropo paktą ir jo slaptuosius dokumentus.“
Jūs taip pat galite dalyvauti konkurse “Ryškiausias tavo gyvenimo sapnas“ ir laimėti Jurgitos Noreikienės romaną „Tikėjimo dugnas“. Skaitykite konkurso sąlygas čia.
