Ji atvertė dalį antklodės ir pradėjo glostyti man kojas. Tas prisilietimas buvo ledinis – toks šaltas,kad smeigė iki pat paširdžių.
Aš išsigandau ir atsibudau. Antklodė buvo atlenkta, o mano kojos suledėjusios iki mėlynumo. Negalėjau patikėti sapnu, bet gražiai atlenkta antklodė ir tos mano suledėjusios kojos bylojo kažką kitą.
Prieš tai pagimdžiau du berniukus ir laukiausi trečio vaikelio. Iki pat pabaigos nežinojau, kas gims. Ir iš tikrųjų gimė mergaitė – be galo miela, rami ir graži.
Jai dabar 14 metų. Jokių kūdikiškų verkimų, jokių vaikiškų užsispyrimų, jokių paaugliškų kaprizų iki šiol nemačiau. Kartais,žiūriu į ją ir prieš akis išnyra tas sapnas. Jos elgesys – net nemoku paaiškint – kaip suaugusio žmogaus... Pernelyg suaugusi, ne pagal metus.
Ją be galo myliu, visi labai mylim. Netikiu aš nei pranašystėm, nei horoskopais, nei dar kažkuo, bet tas sapnas neduoda man ramybės visus tuos metus. Ir ta gražiai atlenkta antklodė... Kažkokia mistika, kurios negaliu paaiškinti...
