Draugaut pradėjome tų pačių metų birželio 21 d. Buvo graži vasaros diena. Negalėjau patikėti, kai jis man pasiūlė draugauti, buvau tokia laiminga, gyvenimas tapo gražus, pamečiau dėl jo galvą, buvau besąlygiškai jį įsimylėjusi, dievinau jį.
Mūsų meilė truko 4 metus. Po 2,5 metų jis prasidėjo mane kontroliuoti. Jis pasikeitė, pasikeitė bendravimas, pomėgiai, jam rūpėjo seksas, jam reikėjo jo daug, jis buvo dėl jo pamišęs.
Kompiuteriniai žaidimai skatino jo pyktį, nebegalėjau su juo būti, bet buvau, pasitikėjau, mylėjau. Visi draugai sakė, kad jis mane apgaudinėja, kad man meluoja. Bet aš nei jo, nei savo draugais nepatikėjau. Iš meilės jam galėjau viską padaryti.
Sunkiausia buvo tada, kai jis mane kontroliavo, drausdavo bendrauti su vaikinais, buvau priklausoma nuo jo, jis mane stebėdavo, apie mane viską žinojo, su kuo būnu, kur būnu. Žinojo viską.
Kol vieną dieną, kai išvažiavau su draugais į klubą pasilinksmint, prasidėjo didysis karas. Tada negrįžau namo, o jis manęs įsiutęs nuo ryto laukė laiptinėje. Aš jo neatpažinau. Tada jis pirmą kartą ir pakėlė ranką prieš mane.
Įžeidinėjo mane, kaltino, kad buvau neištikima, kad lakstau su bernais, bet ne taip nebuvo... Taip, vaikinų dėmesiu nesiskundžiau, bet jo apgaudinėt aš tiesiog negalėjau, per daug jį karštai mylėjau.
Bet jo pavydas mūsų meilei buvo per didelis.
Po to įvykio jam atleidau, draugavom dar dvejus metus. Jis tapo šiltesnis, pasikeitė, tapo mielas, baigėsi kontrolė. Net planavom kartu gyvent, bet čia prasidėjo liūdniausia mano gyvenimo dalis.
Jis pradėjo priekaištauti dėl praeityje buvusių klaidų, pradėjo įžeidinėti.
O vieną dieną sulaukiau pasiūlymo išvykti iš Lietuvos. Jis, sužinojęs, kad išvyksiu, nedelsiant įteikė sužadėtuvių žiedą, buvau labai laiminga.
Kai išvažiavau, mes daug kalbėdavom telefonu. Tačiau man bebūnant užsienyje, mano paskambino viena mergina ir pasakė, kad jis - jos, ne mano.
Mano tuo metu dar buvęs sužadėtinis tuos žodžius patvirtino ir pasakė, kad tarp mūsų viskas baigta. Aš tuo negalėjau patikėti...
Mane draugai buvo perspėję, kad jis man neištikimas, bet netikėjau. Tada norėjau mirti...
Bet viskas tada baigėsi laimingai. Netrukus susiradau kitą vaikiną, su kuriuo esu iki šiol.
Jį vadinu savo angelu sargu, nes jis tą vakarą mane iškrapštė iš mirties gniaužtų, su juo suradau laimę, supratau, kas yra pasitikėjimas. Jis su manim buvo sunkiausiomis akimirkomis.
Kai buvęs vaikinas sužinojo, kad įsimylėjau, kad ruošiuosi pradėt naują gyvenimą, pašėlo, pradėjo mano dabartiniam vaikinui siuntinėt nuotraukas, platint nuotraukas internete, visur kur įmanoma. Labai skaudu buvo, kai jis iš savo beviltiškumo ryžosi mane sukompromituoti draugų, mylimo vaikino, tėvų, artimųjų akivaizdoje.
Niekada nebūčiau pagalvojus, kad žmogus, kurį taip mylėjau, kuriam atidaviau savo širdį ir sielą, mane taip pažemino. Suprantu, kad meilė akla, bet kaltinau save ir dabar suvokiu, kad tokiems vaikinams kaip jis bus atlyginta.
Dabar po visko praėjo metai. Bandau atsigauti, bet 4 metų nepamirši per vieną dieną. Dar ir dabar sapnuoju naktim, kaip jis mane tranko, muša, kelia balsą.
Bet turiu nuostabų žmogų šalia, kuris mane visada palaiko, myli, gerbia ir saugoja. Jis mano didvyris, kuris neleido man palūžti, kai buvo labai sunku.
***
Žinote tą svaiginantį meilės jausmą, kai, regis, kojomis nesieki žemės? Patyrėte meilės romaną, kurio negalite pamiršti? Kartais pagalvojate, kad jūsų santykių istorija galėtų būti knygos ar filmo dalimi? Kviečiame papasakoti savo istoriją, dalyvauti konkurse ir laimėti „Lonas“ prizus.
Jūsų istorijų iki lapkričio 11 d. laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia. Tvarkinga lietuvių kalba parašytas istorijas publikuosime rubrikoje „Bendraukime“. Plačiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
