„Gal galėtumėt pasidomėti Švietimo ministerijoje dėl socialinių valandų mokykloje. Jų yra 30 valandų ir tai mokinių ir tėvų problema. Mokyklai tai visiškai neįdomu, kur jas išnaudoti. Grasinama, kad neperkels į kitą klasę. Vilniuje gal ir yra labdaros kažkokių veiklų, bet mažuose miesteliuose tenka kažkaip per pažįstamus „susivairuot“. Ir tai turi būti patvirtinta oficialiai, su štampais“, – „Bendraukime“ rašė skaitytojas Marius.
Socialinę-pilietinę veiklą įgyvendinti galima ir mokykloje
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovų pateiktame atsakyme pažymima, kad socialinė-pilietinė veikla nėra formalumas, tai prasminga veikla, kuri skatina mokinius, ugdo jų įgūdžius aktyviai dalyvauti bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime. Mokiniai mokosi būti atsakingi ne tik už save, bet ir kitus žmones, ugdosi bendruomeniškumą, empatiją, savivertę.
„Socialinė-pilietinė veikla taip pat gali paskatinti mokinius atrasti savo sritį, su kuria jie norės susieti būsimą savo profesiją. Ar socialinė-pilietinė veikla bus sėkminga, t. y. ar ji kurs vertę mokiniui, mokyklos bendruomenei ir visuomenei, priklauso nuo to, kaip ji bus organizuojama. Todėl svarbu, kad į šią veiklą įsitrauktų ir dalytųsi atsakomybe visa mokyklos bendruomenė – mokyklos vadovas, socialinės-pilietinės veiklos kuratorius, mokiniai ir jų tėvai.
Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad kiekvienoje mokykloje turi būti socialinės-pilietinės veiklos kuratorius, kurį paskiria mokyklos vadovas. Kuratorius turi padėti mokiniams pasirinkti socialines-pilietines veiklas ir pateikti rekomendacinio pobūdžio socialinių– pilietinių veiklų sąrašą.
Ministerija rekomenduoja ieškoti galimybių mokiniams atlikti socialinę-pilietinę veiklą už mokyklos ribų – nevyriausybinėse ir bendruomeninėse organizacijose ar savivaldybės įstaigose, kad ši veikla paskatintų juos išeiti iš savo įprastinės aplinkos, plėsti savo pažinimo lauką, užmegzti naujas pažintis. Tačiau jei tikrai nėra galimybių socialinę-pilietinę veiklą atlikti už mokyklos ribų, galima socialinę-pilietinę veiklą įgyvendinti mokykloje.
Pvz., patys mokiniai ar mokinių grupė gali inicijuoti atliekų rūšiavimo ar viešų erdvių tvarkymo kampaniją, įtraukdami ir vietos bendruomenės narius. Kitas pavyzdys – mokiniai gali surinkti nebedėvimus, išaugtus drabužius ir juos išdalinti mažiau pasiturinčioms vietos šeimoms. Kartu su vietos bendruomene gali organizuoti įvairias veiklas vyresniems gyventojams – nuo pokalbių iki muzikos vakarų, mokykloje – filmų vakarus, diskusijas aktualiomis temomis, pasikviesti šių sričių specialistus, surengti dirbtuves jaunesnių klasių mokiniams ir kt. Mokinių komandos jaunesniems mokiniams gali surengti anglų kalbos popietes ar pertraukas, padėti jiems stiprinti kalbos įgūdžius, kalbėdamiesi angliškai apie mokyklos maistą, būrelius, laisvalaikio pomėgius ir kt.
Mokykloje gali būti organizuojamos ir įvairios veiklos vyresniems bendruomenės žmonėms, pavyzdžiui, naudojimosi telefonu ar kompiuteriu mokymai, šventės, gaminamos dovanėlės, žaisliukai gyvūnų prieglaudoms, gali būti rengiami debatai aktualiomis temomis, pavyzdžiui, „Ką galiu nuveikti bendruomenės labui“ arba „Kaip pagražinti gyvenvietės aplinką“, į kuriuos galima pakviesti ir seniūną, girininką ar kitus žmones. Mokiniai taip pat gali organizuoti orientacines varžybas kitų klasių mokiniams po istorines apylinkės vietas, įtraukdami vietos bendruomenės žmones, kurie papasakotų apie svarbius įvykius, kitas sporto, kultūrines veiklas.
Įvairių veiklos pavyzdžių, patarimų, kaip organizuoti veiklą, galima rasti socialinės-pilietinės veiklos rekomendacijose „Kaip organizuoti socialinę-pilietinę veiklą?“. Su rekomendacijomis galima susipažinti ministerijos interneto svetainėje“, – teigiama komentare.
