Tačiau mano dėmesį patraukė ir automobilis, kuriame sėdėjo paliktas... vienas vaikas.
Vaikutis atrodė 4 metų amžiaus. Neverkė, bet atrodė labai nusiminęs, tuščiu žvilgsniu žvelgė pro langą į pravažiuojančius automobilius.
Pamaniau, kad tėvai gal trumpam kur nubėgo ir tuoj grįš. Kamavo negera nuojauta, nes vaikučio žvilgsnis tiesiog spaudė širdį.
Prekybos centre užtrukau gana ilgai, apie valandą, gal ir ilgiau. Pirkėjų eilės milžiniškos.
Kai grįžau iki savo automobilio, iškart pradėjau akimis ieškoti to vienišo vaiko. Jis vis dar buvo VIENAS, vis dar taip pat žvelgė pro langą. Jis neverkė, tiesiog kantriai laukė. Kažkodėl atrodė, kad tai ne pirmas kartas...
Pagalvojau, koks tėvas gali būti toks beširdis, kad palieka vieną vaiką sėdėti taip ilgai mašinoje?
Nežinau, koks galėtų būti pasiteisinimas. Gal vieniša mama, kuri neturi, kur palikti savo vaikučio, kol perka jam Kalėdų senelio dovanėles? O gal tiesiog labai neatsakingi ir socialinių įgūdžių neturintys tėvai? Juk mažyliui per tą laiką galėjo kas nors nutikti? Per tą laiką jis galėjo ir išalkti, ištrokšti, į tualetą užsinorėti. O ką jau kalbėti apie psichologinius niuansus, kad tokio amžiaus vaikas, įkalintas visiškai vienas uždaroje erdvėje.
Prisiminiau filmą „Vienas namuose“, iš kurio visi juokiasi prieš kiekvienas Kalėdas. Tik man šįkart visai nebuvo juokinga.
Nuo tokio vaizdo man net strigo gumulas gerklėje ir vos galėjau sulaikyti ašaras.
Policijos ir vaiko teisių nekviečiau, nenorėjau šeimai pridaryti problemų. Bet tikiuosi, kad visi apie tai susimąstys ir tokių situacijų nekartos.
Kodėl nebuvo galima vaikučio pasiimti kartu. Palikti kaimynei, draugei... Nes mašinoje tokiam laikui be priežiūros palikti 4-metį yra nusikaltimas.
