Aš pati taip skubėti nenorėčiau, nes mūsų katinų (auginam du) išmėtyti kalėdiniai žaisliukai ir nuėstos šakelės, byrantys spygliai įsiėda net ir per porą savaičių (puošiam eglutę likus dviem savaitėms iki Kalėdų, nes tada būna vieno iš mūsų vaikų gimtadienis), tai nesinori net pagalvoti, kaip reikėtų du mėnesius su ta keturkojų taršoma Kalėdų eglute gyventi. Bet čia jau mūsų ir katinų bėdos.
Kažkam patinka, kažkam nepatinka. Mano seneliai eglutės šaką puošdavo tik Kūčių vakarą. Mano kaimynė nepuošia eglės apskritai, nes jai tai su laidotuvėmis ir vainikais asocijuojasi. O viena pažįstama Kalėdų eglutę nusipuošia tik prieš Velykas. Na, tiesiog, jai taip gražu ir taškas, nenori skirtis su žiemos pasaka, kol neatėjo kita.
Bet juk niekam tai ir neturi rūpėti, kas vyksta kito namuose.
Todėl mane už žinią apie ankstyvą Natalijos įžiebtą eglutę, skirtingai nei daugelį, labiau suglumino kitas dalykas. Tai, kad žmonėms labai jau rūpi pašiepti, kad kažkas gyvena „ne pagal grafiką“, „ne pagal kalendorių“, „ne taip, kaip visi“.
Na, kam piktintis ir juoktis, jei žmogus norėjo pajusti šventinę dvasią anksčiau? Kur yra parašyta, kada reikia kabinti žaisliukus?
Atlikėja papuošė ne šiaip sau eglutę, ji sukūrė įspūdingo dydžio kalėdinę pasaką su nuostabiomis dekoracijomis.
Tokios dekoracijos net ne kiekvieną kontorą, teatrą ar prekybos centrą puošia. O ką kalbėti apie eilinių žmonių namus ar ankštus butus. Manau, kad daug kas sau to neleistų būtent dėl to, kad tokiai įspūdingai namų puošmenai neturi nei galimybių, nei vietos, nei fantazijos, nei pinigų. Dauguma tautiečių traukia iš rūsio savo tuos pačius pabodusius žaisliukus metai iš metų. Todėl pavydi kitiems ir lieja piktdžiugą.
Be to, parduotuvėse jau groja kalėdinės dainos, lentynos nukrautos visokiausiais kalėdiniais žaisliukais, dovanėlėmis ir niekučiais. Tad jei jau nusiperki, tai ir puošiesi.
Žmonės, gyvenkit taip, kaip jums atrodo tinkama, ir leiskite taip gyventi kitiems!
