Per tuos metus taip atitolome vienas nuo kito, taip apleidome santykius, kad likome tarsi svetimi žmonės, gyvenantys po vienu stogu. Kalbame tik apie tai, ko reikia nupirkti vakarienei ar vaikams į mokyklą, pas kurio tėvus planuojame važiuoti per atostogas ar koks bus kitų metų pirkinys į vonią ar virtuvę.
Turbūt dažnai porai taip nutinka, kai paskęsta buityje, darbiniuose rūpesčiuose ir problemose.
Neseniai visai netyčia pamačiau vyrą naršant kažkokios šviesiaplaukės moters nuotraukas. Kažkokia ten buvo programėlė, nespėjau pamatyti, tačiau tikrai ne nuotrauka iš interneto. Man paklausus, kas ten, jis nusijuokė, kad šiaip kažką internete skaitė ir greitai uždarė tas nuotraukas.
Taip širdį suspaudė. Ir atvėrė akis, kad jei nieko nedarysiu, tai greitai viskas tikrai baigsis neištikimybe. Jei dar nėra kitos moters, tai greitai atsiras. Skirtis nenoriu. Nenoriu likti viena, nenoriu draskyti šeimos, traumuoti ir dalintis vaikų, namų, ieškotis advokatų, naujo būsto, draskytis dėl alimentų ir laisvų savaitgalių. Tačiau ir taikytis su neištikimybe nenoriu. Bet ir nesinori per prievartą miegoti su beveik svetimu žmogumi, kuriam jauti šaltumą, esi įskaudinta milijoną kartų, galbūt netgi patyrei jo išdavystę.
Ar įmanoma atgaivinti santuoką, romantiškus santykius su žmogumi, kuris tau tapęs kaip svetimu praeiviu? Jei taip, kaip tai padaryti? Kaip rasti laiko kasdieniniame buities rate? Kaip rasti jėgų ir noro romantikai, intymumui po sunkios dienos, kai jau vos vos „pavelki kojas“? Ar mūsų santuoka jau pasmerkta?
Patarė, kaip išsaugoti šeimą
Porų psichologas, konsultantas, lektorius, Šeimų išsaugojimo ekspertas Mykolas Truncė išanalizavo šios moters laišką ir pateikė keletą patarimų, kaip pora galėtų išsaugoti santuoką ir santykius.
„Santykiai prasideda užsimezgus emocinei traukai – kai du žmonės nori būti kartu. Santykiai užsibaigia su emocinės traukos išnykimu – kai du žmonės nebenori būti kartu!
Šiuo atveju kiekvienas iš sutuoktinių jaučiasi blogai santykiuose, bet būna dėl vaikų, namų, ekonominių sumetimų.
Pagrindinis šią porą kartu laikantis ryšys – vaikai. Tai matosi iš to, kad kiekvienas miega su vaikais ir kad bendrauja apie vaikus. O toliau kiekvienas yra paskendęs savo darbuose. Paskendęs, nes nenori būti kartu ir būti skaudinamas. Dėl to abu pasinėrė į darbus ir kitas, su antra puse nesusijusias veiklas.
Taip pora paskęsta ne buityje, bet sunaikina emocinę trauką...
Iš to, kad kiekvienas iš sutuoktinių yra paskendęs buityje, darbiniuose rūpesčiuose ir problemose, galima spėti, jog sutuoktiniai yra atitolę vienas nuo kito ir gyvena kiekvienas savo gyvenimą.
Negaudami emocinio palaikymo vienas iš kito, kiekvienas bando surasti emocinį palaikymą iš šalies. Dažniausiai ieškomi guodėjai/guodėjos, kurie išklauso, palaiko, pataria. Ilgainiui toks bendravimas sukuria emocinį ryšį su bendraujančiais. Gaila, kad emocinė trauka kuriama ne su sutuoktiniu, bet su trečiu asmeniu.
Mylėtis kartą per mėnesį tokio amžiaus žmonėms yra mažai. Spėčiau, kad jiems gali būti nuo 30 iki 40 metų. Moterys, sulaukusios 32–34 metų, savo kraujyje turi didžiausią hormono estrogeno koncentraciją kraujuje. Todėl šiame amžiuje jos pražysta kaip moterys. Jos tarsi gėlė, kuri šiame amžiuje išskleidžia savo žiedą pasauliui. Iki to laiko moteris yra kietas pumpuras.
Iš to, kad žmonai yra svarbus seksas, galėčiau daryti išvadą, kad ji yra pačiame žydėjime. Tik jos, galbūt, vyras nenori. Dėl vyro nenoro būti, miegoti ir mylėtis žmona jaučiasi nemylima, negeidžiama ir nevertinga. Dėl tokių išgyvenimų ji pyksta. Jos pyktis išsiveržia ir ant vyro, ir ant vaikų. Greičiausiai todėl vaikai jaučiasi nesaugūs, o vyras nenori leisti laiko su žmona. Jis geriau pasirinks darbą, sportą, pomėgius ar draugus.
Jei žmonai trūksta sekso ir ji dėl to kenčia ir liūdi, tai vyrai dažniausiai ieško kitos moters, su kuria galėtų tenkinti savo seksualinį poreikį. Tai gali būti bendradarbė, sena pažįstama ar moteris iš pažinčių programėlės...
Žmona teisi – jei dabar nesustabdys santykių griūties, vyras nueis į „kairę“, o tada žmona nebedovanos ir skyrybos garantuotos.
Jei žmona nenori mylėtis su vyru, kuris ją milijoną kartų įskaudino ar išdavė, tai reiškia tik vieną – žmonos širdis kraujuoja ir beprotiškai skauda.
Atskleisiu paslaptį, kurios nesupranta nei vyrai, nei žmonos.
Moterys į savo kūną įleidžia kitą kūną. Jos tikisi, jog į ją įeis tyras, suprantantis, atjaučiantis, palaikantis vyras. Ji į savo vidų nė už ką nenori įsileisti vyro, kuris ją skaudina, menkina, žemina, „kandžioja“, šaiposi ar dar kaip prieš ją smurtauja.
Dar viena paslaptis – ir vyrai nenori mylėtis su žmonomis, kurios juos skaudina, menkina, žemina, „kandžioja“ ar dar kitaip blogai elgiasi.
Iš to, kad abu nenori būti kartu, nenori mylėtis (o mylisi tik prispaudus reikalui – prisirpus), galiu spėti, jog abiejų širdys yra sužeistos ir kraujuoja.
Jei pora nori atkurti santykius ir išsaugoti šeimą, jie pirmiausiai turi išsiaiškinti, ar abu nori atkurti darną. Jei vienas kuris nebenori atkurti emocinės traukos ir išsaugoti šeimą, reikia ruoštis skyryboms. Tačiau tokiu atveju reikia žinoti, kad partnerio pakeitimas asmeninių problemų nesprendžia.
Jei abu nori išsaugoti šeimą, jie turi atsiprašyti vienas kito už tai, kad skaudino vienas kitą. Kreiptis profesionalios pagalbos. Patys to nepajėgs padaryti, kad galėtų išsigydyti sužeistas širdis.
Tai reiškia, kad abiem reikės neutralizuoti visas nuoskaudas, kurias sukaupė per bendro gyvenimo metus. Kol nuoskaudos nebus neutralizuotos, kiekvieno širdyje gyvens skausmas dėl neteisingų antros pusės žodžių, veiksmų ir elgesio. O kol širdyje gyvena skausmas, nesinori sakyti švelnių žodžių, nesinori prisiliesti ir, juo labiau, nesinori mylėtis. O norisi tik atkeršyti ir įvykdyti teisingumą, nes negalima taip skaudinti!
Norint išsaugoti santykius, reikia nustoti skaudinti vienas kitą ir išmokti bendrauti taip, kad po pokalbio vienas kitą norėtųsi apkabinti. Kiekvienas turime savo pasaulio supratimą, todėl manome, kad jau mūsų pasaulio supratimas yra teisingiausias, geriausias ir naudingiausias. Antros pusės pasaulio supratimas yra neteisingas. Teisingas tik mano. Dėl tokio mąstymo ir vienas, ir kitas bando priversti antrą pusę elgtis pagal save. Tačiau antra pusė nesutinka, tad vyksta kova: prieštaravimai, konfliktai, o vėliau ir smurtas: psichologinis, fizinis, seksualinis, finansinis.
Kol abu nesupras, kad jų pasaulio supratimai yra skirtingi (ir tai normalu), kol neišmoks KLAUSYTIS ir IŠGIRSTI antrą pusę, tol jie nesupras vienas kito ir toliau skaudins.
Porai taip pat labai svarbu susitarti dėl bendrų gyvenimo principų, tikslų, vertybių. Jei pora nėra susitarusi dėl to, kad jų tarpusavio santykiai bus lygiaverčiai, jie bendraus ir elgsis tarpusavyje pagal paklusimo modelį: patriarchalinį arba matriarchalinį.
Dėl to elgsis vienas su kitu, kaip su savo pavaldiniu, kuriam reikia paaiškinti, kaip kalbėti, kaip elgtis. Tik susitarę dėl bendro gyvenimo principų, susitarę dėl bendro gyvenimo tikslų, sutuoktiniai gali tapti KOMANDA, kuri įveiks visus iššūkius. O kol pora neturi bendrų gyvenimo tikslų, jie yra konkuruojančių sutuoktinių rinkinys, besibarantis prie virtuvės stalo.
Porai reikia išspręsti visus tarpusavio konfliktus dėl bendravimo, sekso, vaikų užimtumo ir ugdymo, namų priežiūros, pajamų ir išlaidų valdymo abipusio laimėjimo būdu.
Visi mums įprastai žinomi konfliktų sprendimo būdai – 1. Tylėk, bus taip, kaip aš pasakiau. 2. Ai, tegul būna tavo valia. 3. Konflikto nesprendimas. 4. Kompromisas – veda į skyrybas.
Vienintelis konfliktų sprendimo būdas – abipusio laimėjimo būdu (ang. Win-Win) gali padėti abiem suprasti vienas kito poreikius ir surasti abiem tinkantį sprendimą, kuriuo bus abu patenkinti.
Visi poros tarpusavio konfliktai yra chroniški, t.y. pasikartojantys kasdien, kas savaitę, kas mėnesį ar metus. Kol jų neišspręsime, tol tarp mūsų bus konfliktai. Taigi, visus tarpusavio konfliktus reikia išspręsti taip, kad abu būtų patenkinti.
Sutuoktiniams reikia išmokti išgirsti ir suprasti vienas kitą. Suvokti, kad yra skirtingi ir tai normalu.
Neįvertinti antros pusės skirtingumo ir tikėtis, kad antra pusė bus visagalis/visagalė yra pražūtinga darniems poros santykiams. Kai kažko tikimės iš antros pusės ir ji to nepadaro, mes nusiviliame. Kyla nepasitenkinimas, kuris yra vienintelis pykčio šaltinis. Tuomet pasileidžia priekaištai, menkinimai, kaltinimai, įžeidimai. Visa tai sunaikina saugią erdvę poroje, kuriai sukurti pora susijungė.
Kol turėsime išaukštintus lūkesčius vienas kitam – nusivilsime, būsime nepatenkinti, pikti, irzlūs, priekaištaujantys, kaltinantys, menkinantys, įžeidinėjantys, skaudinantys. O su tokiais niekas nenori gyventi...“, – pabrėžia porų psichologas, konsultantas, lektorius, Šeimų išsaugojimo ekspertas M. Truncė.
