Kasdien atidžiai paskaičiusi lietuviškų dienraščių straipsnių, visados įsijungiu skaitytojų atsiliepimų puslapėlių. Juk, ką šneka žmonės, yra tikrai svarbu. Laisvalaikiu ir be jokio atlygio jie noriai parašo, kokia jų nuomonė, su kuo sutinka ir su kuo ne.
Per daug laiko spėjau įsidėmėti kai kurių nuolatinių skaitytojų vardus arba slapyvardžius. Vienų nuomonės nekantriai laukiu ir skaitydama pritariamai palinguoju galvą. Kitų gi, net nepabaigiu perskaityti pradėto sakinio, kad vėl nesugadintų nuotaikos.
Tikrai, daugeliui išminties, nusimanymo ir įgytų žinių galima tiesiog pavydėti. Lietuvai pasisekė, kad tokių žmonių yra, ir, tikiu, visados bus. Jie – niekuo nepaperkami ir net prašyte prašomi niekados neišverstų kailio. Dvasiškai nenugalimų Lietuvos žmonių mintys…
Stiprina savo vertės jausmą: „Jau įgriso ta baudžiauninkų mąstysena: ką dabar Vakarai pagalvos?.. Man nei šilta, nei šalta. Tegul jie rūpinasi, ką mes apie juos pagalvosim. Ir jei Europa netrukus atsigręš į tradicines vertybes, kaip tada žviegsim?.. O poslinkių jau yra.“
„Vergo mentalitetą beturintys žmonės nebūtų sukūrę nei Sąjudžio, nei taikiai priešinęsi, o būtų patyrę žaizdas ir žuvę 1991 m. sausį ir vėliau.“
„Gal jau pamirškit žodį, invalidas! Laikai keičiasi, sąvokos – irgi. Žmogus su negalia, verta įsidėmėti. Visų pirmiausia – žmogus.“ (JAV negalima sakyti, neįgalus žmogus, o reikia – su negalia. Tokie žmonės ne visko negali, o tik, ko nors.)“
„Gyvenant tame pačiame krašte su žmonėmis, reikia skaitytis ir tikrai tik ne brukti per jėgą to, kas jiems atrodo neteisinga.“
Demokratinėse šalyse galioja taisyklė, kad visada galima pareikšti savo požiūrį į kažkieno dėstomas mintis. Kad ir kas jas bedėstytų: prezidentas, karalius ar popiežius.
Demokratija, matyt, yra ne tai, kad kiekvienas turi teisę iškoneveikti, bet kurį kitą. Bet, kai kiekvienas gali turėti savo pagrįstą nuomonę, kurią galėtų argumentais (ne kumščiais) pagrįsti.
Puolimas už pareikštą nuomonę – tai ne tas pats, kas cenzūra. Ji yra tada, kai tos nuomonės neleidžiama viešai pareikšti spaudoje, radijuje arba TV.“
Pamoko gyvenimo išminties: „Nepriklausomai nuo mūsų, gyvenime pilna pražūtingų padarinių. Galiausiai, esame visi mirtingi, tad svarbiausia – nepergyventi dėl menkniekių.
Yra pradžia – bus ir pabaiga. Visata baudžia niekadėjus. Kvailiai sudaro daugumą bet kurioje šalyje. Kas čia naujo? Labai protingų ir labai kvailų žmonių yra mažai. Taip sakydavo mano teta.
Sprendimas – tikrai netikėtas. Nesitikėjau todėl, kad jis – logiškas ir teisingas. Tiesa, tokio sprendimo teko palaukti, įrodinėjant pusę metų, kad jis – ne dramblys.“
Primena apie garbingą Lietuvos praeitį: „Nuo senų laikų garsėja Lietuvos keliautojai. Štai, pavyzdžiui, Julija Pranaitytė, gimusi 1881 m. gruodžio 15 d. Panenupiuose, Griškabūdžio valsčiuje ir mirusi 1944 m. sausio 29 d., Filadelfijos mieste, JAV, kuri turėjo brolį – misionierių. Taip pat Matas Šalčius (1890–1940), Tadas Ivanauskas (1982–1970) ir daug kitų. Kažko yra, matyt, lietuvių kraujyje, kad traukia keliauti po įvairias pasaulio šalis. Gal tai – palikimas po senovės baltų žygio iš Šiaurės vakarų Indijos iki vietų prie Baltijos jūros?..“
Papasakoja apie Ameriką (JAV): „Beje, pritariu, kad Amerikai reikia pasveikti. Amerika per daug nudreifavo, lyginant pagal švytuoklės principą. Amerikos nepagydysi nuo ligos, kuri vadinama Amerika. Beje, sveikinu Ameriką, ėjusią iki Lietuvos 50 metų!“
Supažindina su neegzistuojančiais angliškais išsireiškimais: „Savižudybė – tai žmogžudystė, tik su extra steps [liet. ilgesnis procesas].
„This song is cool Anywhere.“ Turėtų būti, „This song is cool anyway“ [angl. anywhere-bet kur, o anyway-kaip ten bebūtų].
Skatina kitus nebesikeikti, bent jau prie visų:
„Teisingai paršyta. Tačiau kalba turėtų būti ne tik apie rusiškas, bet ir apie angliškas, ispaniškas, prancūziškas arba kitokias nešvankybes. Jos nėra geresnės arba labiau inteligentiškos, negu rusiškosios.
Dar labai juokingai atrodo, kai kiti kalba ir vis įterpia, kokį nors anglišką žodį.
Pliusas! Tiesiog keiksmažodžiai parodo žmogaus kultūros lygį. Yra variantų, kur be keiksmažodžių, kai neapsjauna oponento. Pagal savo lygį pasirenkamas variantas.“
„Visiškai teisingai. Keiktis rusiškai – reiškia, tarnauti rusams, tiems patiems fašistams, kurie žudo žmones. Lietuviai, išsivaduokim pagaliau iš fašistų kėslų ir nustokim keiktis rusiškai! Dar geriau būtų išvis nebesikeikti.“
„Bandžiau įgyvendinti mintį, kad vakarėliuose visiškai nustotų keiktis rusiškai. Deja, nepavyko, bet nenuleidžiu rankų ir džiaugiuosi, kai kiti paskelbia, kad daugiau absoliučiai nebetoleruos rusiškų keiksmažodžių. Kažin, kas galėtų perimti šią mintį, o gal net įteisinti, kad Lietuvoje būtų uždrausta viešai keiktis rusiškai?“
Pamoko taisyklingos lietuvių kalbos:
„Žodis – melagiena – neegzistuoja, kaip koks nors nevykusiai sukurptas naujadaras. Yra žodis – melas, kuris puikiai tinka, norint nusakyti netiesą.“
Džiugina, kad žmonės kratosi jų nuomonės formavimo:
„Įdomu, kokią nuomonę suformuoja dažniausiai (kaip tešlą): minkštą ar kietą?..
Prašau, paaiškinkinte, kas yra nuomonės formuotoja? Kaip gali kokia nors (epitetai sąmoningai praleisti), kam nors, kokią nors nuomonę suformuoti?..
Kur ji bebūtų, bet man nuomonės nesuformuos! Atsiliepkit, kam paveikė psichiką ir suformavo nuomonę, ir apie ką?“
„Dzin man tos nuomonės formuotojos! Jei aš turiu savo nuomonę, niekas jos nepakeis.“
„Manau, kad norint diskutuoti, reikia turėti žinių, bet šiais laikais tai – labai nemadinga. Dabar madinga būti influenceriu ir nesvarbu, koks išsilavinimas ir kokio lygio žinios. Kokie kliedesiai bebūtų, jie vis tiek pasieks kažkiek žmonių. Kuo daugiau pasieks, tuo didesnė nesąmonė bus pradėta laikyti tiesa.“
„Oho! Nuomonės formuotoja: rankinė, sijonka, kas dar? Itin lauksime!“
Nušviečia šalies vidaus reikalus:
„Na, tai ko norėti iš tos giliau nesusimąstančios gyventojų dalies? Yra dabartinė valdžia, prie kurios jie nieko negali pasiekti gyvenime. Jie neturi supratimo, kad prie bet kurios valdžios jiems būtų taip pat. Tada jie pamato kažkokių naujų veidų. Anie ten jiems prikabina makaronų apie tai, kaip per vieną dieną jų gyvenimas iš esmės pasikeis, ir tie iškart puola už juos balsuoti. Svarbiausia, kad tik ne dabartiniai būtų vėl išrinkti! Ateina kiti rinkimai, bet jie mąsto lygiai taip pat, nes jie taip įsivaizduoja gyvenimą, kaip tik klausantis pažadų ir jais patikint.“
„Blogiausia yra tai, kad Lietuvos rinkėjai labai pasitiki naujomis partijomis. Tikima, kad tai – naujasis pranašas, kuris išspręs visas senas problemas. Nebus taip! Viskas remsis į tris banginius, į tris klasikines pasaulio politines sroves. Visa kita – kaip tos musės – vienadienės. Vieną dieną arba vieną kadenciją nugyvena ir miršta. O Lietuvoje jų buvo labai daug.“
„Yra tokie botai [angl. bot, robot], kurie veikia Vyriausybės labui arba visoms suinteresuotoms šalims ir grupėms. Jie automatiškai atrašinėja į visus komentarus, irgi visomis temomis, taip formuodami visuomenėje nuomonę. Tik negaliu čia įkelti nuorodos, bet internete susiieškokite! Yra nuotraukų ir vaizdo įrašų, paaiškinančių, kaip visai tai daroma. Sėdi keli nelaimingi darbuotojai prie 50-ties ekranų arba telefonų ir atsakinėja į kiekvieną komentarą.“
„O dar yra išmanusis intelektas, kuris visa tai padaro.“
Uždega noru prisidėti ir visa gerkle iš paskutiniųjų kartu sušukti:
„Lietuviai, esam labai kūrybingi! Tik reikia nebijoti to parodyti ir džiaugtis vienas kito kūriniais, darbais, ir palaikyti bei padrąsinti vienas kitą! Turime būti vieningi, visose srityse! Juk mūsų tiek nedaug šiam plačiam pasauly!“
Tie, kuriems teberūpi ir per amžių amžius visados rūpės Lietuva – stebuklinga jėga!
Dailė Čekanavičiūtė, Čikaga
