Įspūdingai apsirengę, įspūdingi skaičiai, įspūdinga eisena, man padarė įspūdį. Šiaip jau, kai klausiama, koks įspūdis, yra du pagrindiniai atsakymai: geras arba prastas. Gal dar kartais, koks nors, per vidurį, lyg išsisukinėjant. Amerikoje žodis įspūdinga (angl. impressive) yra visų populiariausias atsakymas – nei taip, nei ne, kai savo nuomonės nenori ir negáli pasakyti, bet kažką atsakyti vis tiek reikia.
Viena, su komplimentais Amerikoje atsargiai! Yra nerašyta taisyklė, kad iš pradžių reikia, kuo rimčiausiai, mandagiai pasiklausti: ar galiu pasakyti komplimentą? Ir tik anam sutikus, galima ką nors pagirti, antraip laisvai gali palaikyti kabinėjimusi. Be to, čia žmonės yra lyg po nematomu, juos gaubiančiu šydu. Jeigu nori, kad niekas prie jų nelįstų, net nešnekintų, retai kas trikdys ramybę. Iš kitos pusės, jeigu kas nors negražu arba negerai, bent šiek kiek išprusę amerikiečiai niekados to nepasakytų tiesiai į akis.
Lietuvoje tai prilygtų akių draskymui arba gal net spjūviui į veidą, o amerikiečiams tai – neįsivaizduojamas įžūlumas. Be to, bloga nuomonė apie ką nors dar galėtų nuskambėti kaip kritika, o ji Amerikoje toleruojama tik labai siaurame rate.
Pavyzdžiui, gimnazijoje, kurioje dirbu, prieš priimant į darbą reikėjo pasirašyti sutartį. Vienas iš jos punktų buvo raštiškas pasižadėjimas, kad darbo vietoje nieko nekritikuosiu. Savo nuomonę, aišku, visados galima turėti, bet atvirai peikti kitų darbo – nevalia. Nori geriau dirbti negu skyriaus vedėjas, direktorius arba kiti gimnazijos administratoriai – prašom! Konkurso, kur apie 20 norinčiųjų į vieną vietą, tvarka galima pabandyti pačiam patekti į tokias pareigas ir vykdyti jas geriau, negu pirmtakai.
Grįžtant prie minties apie įspūdingus drabužius, tai dėl skonio, aišku, nesiginčijama. Nors yra rūbų, kurie visuomenėje laikomi gražiais ir skoningais. Juos modeliuoja rūbų dizaineriai, pritaiko aukštojo išsilavinimo įgytas profesines žinias, taip pat gabumus ir netgi talentą. Tad, jeigu kalba pakrypsta apie stilingus drabužius, tai jie – ne iš galvos, o iš mados istorijos, drabužių konstravimo knygų.
Bet gal čia žodžiu – stilinga – vėl išreiškiama ištikimybė anglų kalbai? Angliškai apskritai nėra tokio žodžio – pasipuošęs. Jeigu bendradarbė tyliai pakužda: „You look stylish today“, tai paprasčiausiai reiškia, kad šiandien atrodai pasipuošusi, gražiai apsirengusi. Verčiant paraidžiui, galima visai nueiti ne į tas lankas, nes Lietuvos ir JAV kontekstai labai ir kartais, laimei, kad skiriasi.
Šiais laikais, kai internete visi gali reikšti mintis, savaime nuo vieno darosi gera, o nuo kitko – bloga, kaip nuo gražių arba negražių dalykų. Neseniai lietuviškuose dienraščiuose buvo aprašyta gatvėmis pražingsniavusi įspūdinga eisena. Daug žmonių dalyvavo – tai gerai, ir reiškia, kad jiems buvo svarbu. Bet kiti ten laikė iškėlę protesto plakatų – ne, tada čia nebe vien tik gerai. Taip išeina, kad ne visiems ta eisena buvo gera ir graži, bet tik kai kam.
Paskaičius straipsnio skaitytojų atsiliepimų, susidarė išsamesnis vaizdas: kokių pažiūrų žmonėms eisena patiko, o kokių – ne, bet svarbiausia, kodėl taip arba ne. Taip ir vyksta vertybių atranka. Ne kritikuojant, lietuviškai šnekant, peikiant, o atsirenkant, kas pačiam priimtina.
Neseniai viena aukšto rango Lietuvos politikė reklaminiame skelbime kvietė visus kritiškai mąstančius (turėtų būti, mąstančiuosius) parsisiųsti vieną svarbų kreipimąsi. Jeigu mintyse turėjo anglišką išsireiškimą, critical thinking, tai jis reiškia analizavimą mintyse, analitinę mąstyseną.
Pavyzdžiui, mokyklos 8-oje klasėje sūnui Dainiui per inžinerijos pamoką mokytojas uždavė sukurti mokinio kuprinės modelį. Tokį, kad medžiagų prasme būtų taupiai pagaminamas, bet ir būtinai, kad patiktų vaikams, ir kad po to tėvai sutiktų nupirkti. Kas pasiteisins, o kas ne – toks minčių rūšiavimas, atmetant nepasiteisinusias ir atrenkant pačias realiausias.
Tad, lietuviški posakiai, kritiškas, kritinė riba ir kritikavimas neturi nieko bendro su analitiniu mąstymu. Ir dar, tie neseniai spaudoje nuskambėję 80 proc., Lietuvos žmonių, kurie, neva, bijo pasakyti savo nuomonę. O gal, kaip tik atvirkščiai, ir maždaug tiek Lietuvos gyventojų puikiai nujaučia, kad sakyk nesakęs, bet vis tiek niekas nepasikeis į gera, o gal tik bus blogiau?..
Puikiausias analitinės mąstysenos pavyzdys, tartum, brangus lietuvių tautos genetinis fondas. Tyli, tarpusavyje kartais gal paburba, ir vis tiek toliau daro savo. Prisipažinsiu, kad man Amerikoje toks požiūris irgi visados labai padeda.
Skaitant naujienas dažnai taip ir neaišku, kur ta pagrindinių, žmogiškųjų vertybių riba, ir ką Lietuvoje dabar daryti yra gražu arba nebegražu. Ypač, kai šnekama apie svarbius sprendimus, kurie paveiks daugelio Lietuvos žmonių gyvenimus. Skaitau ir galvoju, ar svarsto įvesti naują tvarką, reiškia, kad dar tik ketina, ar čia jau nusprendė?
Yra toks angliškas veiksmažodis, to consider, tai iš smalsumo ėmiau ir įvedžiau jį internetiniame anglų-lietuvių kalbų žodyne. Vertimas toks: apsvarstyti. Deja, deja, žodynai ir tikrovė nėra vienas ir tas pat, ir ne vien dėl to, kad kasdieninė kalba nuolatos kinta. Ištraukus iš konteksto, norom nenorom kartais papučiama į akis daugiau miglos, negu tiesos.
Angliškai minėtas žodis reiškia jau užbaigtą svarstymų etapą. Jeigu į nusiųstą prašymą atrašo „not being considered“, reiškia, kad viską jau apsvarstė ir atsakymas – neigiamas. Per apsižiūrėjimą arba, kaip tik labai gudriai, ištraukinėjant žodžius iš kitų kalbų, gražiai pratampoma realybė, pateikiant ją sau palankiu kampu. Kol lietuviškai sau ramiai galvosi, kad, apsvarstant svarbų reikalą, dar neaišku, kuri svarstyklių pusė nusvers, tai, nusirašinėjant nuo anglų kalbos, viskas jau seniai nuspręsta. Pinigai gauti, išleisti, kaip tie milijonai lošimų namuose, ir jau viskam šaukštai po pietų.
Vis tiek nenoriu pasiduoti ir skaitydama internete lietuviškas žinias vis bandau suprasti, kas pagaliau ima viršų: kas gražu ar kas negražu ir negerai?
Prieš keletą savaičių buvo aprašytas ties Kaunu į Nemuną nugrimzdęs laivas. Atrodo, kad minčių autorius nuo viso šito bus diplomatiškai nusiplovęs rankas. Nugrimzdo, reiškia, savaime, kaip akmuo į dugną, kitaip ir negalėjo būti.
Anot XVII a. įžymiojo fiziko, Izaoko Niutono, visus kūnus veikia žemės traukos jėgos. Tai nugrimzdęs laivas – kaip ir natūralu, sakytum, sėkmingas žemės gelmėse glūdinčių magnetinių jėgų eksperimentas. Bet laivo būta ne žaislinio ir ne maketo, o tikro!.. Tada viskas staiga pasirodo siaubingai nebegražu, tiesiog katastrofiškai blogai!
Dar iš liūdnų gyvenimo pusių, yra toks baisus žodis, žūti. Liūdna ir baisu, kad kitose šalyse iki šiol žūsta nekalti žmonės, gindami savo gimtinę, Tėvynę, šeimas ir namus. Jie iš paskutiniųjų ginasi, nes nori būti laisvi, o ne gina savo laisvę (angl. defend their freedom). Anglų kalbos žodis, mirti (angl. to die) nieko daugiau ir nepasako apie įvykusį faktą, tik, kad žmogaus, deja, nebėra gyvųjų tarpe. Tuo tarpu lietuvių senovinėje, kilusioje iš Sanskrito, kalboje, viename žodyje gali slypėti daugiau gyvenimo baigties aplinkybių.
Visai iš kitos sferos, bet taip pat apie skaudų žodį – žuvo. Vienoje lietuviško straipsnio antraštėje perskaičiau apie 400 nuo karščio žuvusių karvių. Tai jos už kažką kovojo?.. Čia gal kiti, prisiskaitę angliškai internete, nebeatrenka nei kalbų, nei žodžių? Kažin, ar susimąstoma, kad tyčia-netyčia pataikoma į tai, kas šventvagiška? Mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai taip lietuviškai papasakotų: liūdna, kad tolimame krašte iš troškulio nugaišo tiek daug karvių.
Ir paskutinis, prižadu, blogas pavyzdys – iš eismo įvykių skyrelio: gatvių gaidelis suvažinėjo žmogų. Šiaip jau gaidelis – malonybinis žodis, ir tas pats vaizdingas išsireiškimas kitokiame kontekste, kur tiktų pašaipėlės, būtų pats tas. Bet gatvėse, kur vyksta eismas, jie ne gaideliai, o akiplėšos, įžūlūs, su kitais nesiskaitantys ir kitus niekinantys taisyklių pažeidėjai.
Amerikoje gražiuoju arba ir negražiuoju pasiektas toks lygis, kad dauguma vairuoja tikrai atsargiai, nes baisios baudos. Kanadoje, kur plotai neaprėpiami ir nėra, kam keliuose sužiūrėti eismą, prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos ir sankryžos aukštai stulpuose įtaisyti fotoaparatai. Tarnyboms belieka tik išsiuntinėti nuotraukas dėl mažiausio pažeidimo ir pagal sukurtą, puikiai veikiančią sistemą išsireikalauti, kad vairuotojai susimokėtų baudas.
Bet kiekvieną šneką reikia pabaigti gera gaida, antraip nevertėtų jos nė pradėti. Gražu ar negerai, negražu – sąlyginiai dalykai, reliatyvūs, kaip sakydavo vienas mano bendramokslis iš Kauno. Aišku, kad nuomonių įvairovė turi būti, nes priverstinis mąstymas pagal kitus – lyg baisi našta. Įsivaizduojant Lietuvą, kaip simbolinį, didžiulį laivą, o ten gyvenančius žmones – kaip keleivius, taip norisi, kad pagrindinę kryptį namie tarp savų ir tie, nuo kurių sprendimų priklauso kitų gyvenimai, palaikytų į ten, kur pagal lietuvių tautinį paveldą yra gera ir gražu. O žmogiškosios vertybės visur yra vienodos, kuriame žemės kampelyje begyventum.
Dailė Čekanavičiūtė, Čikaga
