Prieš metus pasirinkęs naują matematikos mokymo ir edukometrijos programą, jis mano, kad dabartinė situacija dėl mokytojų trūkumo visoje šalyje turi gilias šaknis.
Anksčiau Lietuvoje buvo trys prestižinės specialybės: kunigo, mokytojo ir gydytojo. Dažnai kaimuose tik šių specialybių atstovai vieninteliai mokėjo skaityti ir rašyti.
Pasak E. Mickelevičiaus, daugelis tokias profesijas rinkosi ne iš pašaukimo, o dėl prestižo. Prie to prisidėjo ir tai, kad ugdant juos nebuvo stengiamasi užtikrinti, kad šie būsimieji mokytojai gebėtų lengvai prisitaikyti ir keistis.
„Turime rezultatą: laikai pasikeitė, jaunimas pasikeitė, bet mokytojai prie to prisitaiko sunkiai“, – mintimis dalijasi E. Mickelevičius.
Studento nuomone, dabartinė karta, kuri renkasi būti mokytojais, bus tie, kurie tai daro idėjiškai ir yra pasiruošę kurti naują mokytojo įvaizdį ir įveikti dabartinius iššūkius.
Matematika nėra madinga, bet leidžia pasijusti genijumi
Prie matematikos mokymo tobulinimo prisideda ir mokslininkai. Praėjusiais metais Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) pradėta vykdyti nauja programa – matematikos mokymas ir edukometrija.
Pasak VU MIF profesoriaus Rimo Norvaišos, matematikos mokymo pokyčiai kitose šalyse mūsų švietimo politikus ir ekspertus verčia vis dažniau kalbėti apie matematinio mąstymo lavinimo svarbą. Kalbama apie gilų supratimą, įgyjamą lavinant tokį įrodinėjimo gebėjimą, kuris pirmiausia paaiškina teiginį. Rekomenduojama daugiau dėmesio skirti matematinių objektų suvokimui, o ne manipuliavimu simboliais grindžiamoms procedūroms.
Naują studijų programą pasirinkęs E. Mickelevičius mano, kad studijos yra nuostabios: „Kartais pasijuntu didžiu genijumi, kai įrodau kokią nors teoremą ar išvedu kanoninę lygtį, kartais – tyrinėtoju, išradusiu kažką ypatingo.“
VU MIF studentas pasakoja, kad sprendimas rinktis ne itin madingą, bet daug potencialo turinčią studijų programą buvo labai spontaniškas, bet ne infantilus: „Ruošiausi stoti į teisę arba tarptautinius santykius.
Ruošdamasis laikyti matematikos egzaminą pagalvojau, kaip gerai, kad tai paskutinis kartas, kai su tuo susiduriu. Bet kažkodėl paskutinėmis dienomis vis tiek sukosi mintis – o kas būtų, jeigu pasirinkčiau matematikos mokslus?“
Taigi, paskutinę minutę jis pasirinko matematikos mokymą ir edukometriją: „Išnagrinėjęs programos aprašymą, pamačiau, kad čia būsiu ne tik pedagogas, bet ir matematikos mokslų bakalauras, o ne socialinių mokslų. Tai reiškia, kad galėsiu siekti matematiko karjeros, tad šios studijos atrodė labai viliojančios.“
Mokytojas – inovatorius ir bendruomenės švietėjas?
VU MIF studento E. Mickelevičiaus teigimu, ateities mokytojas turėtų būti novatorius – nuolat keičiantis vietos lygmens švietimą taip, kad prisidėtų prie globalių pokyčių.
Tiesa, studentas pasigenda dabartinių mokytojų ambicijų ir noro dalyvauti ne tik tarptautinėse, bet ir vietinėse konferencijose, skirtose kalbėti apie inovacijas. Jaunuolis yra įsitikinęs, kad mokytojas nėra tik vienos klasės vedlys, bet ir tas, kuris į savo miestelio ar rajono bendruomenes įneša šviežių žinių ir naujų idėjų.
Jam antrina ir prof. R. Norvaiša. Pasak VU mokslininko, mokytojas pamokoje susiduria su situacijomis, reikalaujančiomis tokių žinių ir gebėjimų, kurių nesuteikia vadovėliai ir kurių neturi net matematikai profesionalai: „Tokias žinias ir gebėjimus būsimiesiems mokytojams suteiks naujoji matematikos mokytojus rengianti VU studijų programa – matematikos mokymas ir edukometrija.“
Pats E. Mickelevičius yra iš nedidelio miesto, jo klasėje buvo vos dešimt mokinių ir jis tai išskiria kaip didelį privalumą.
„Tai leido mokytojui užmegzti ne tik akademinį, bet ir visų pirma draugišką ryšį. Būtent dėl to ryšio mums mokytojai buvo autoritetai, kuriais mes pasitikėjome ir gerbėme. Manau, kad mokytojas, norėdamas būti vertinamas, turi būti tiesiog žmogus, kuris daro klaidų, gali juokauti ir nesistengia pasirodyti visažinis“, – sako E. Mickelevičius.
