Ištraukus iš konteksto, kažin ko galima pripasakoti. Taip, Lietuvoje beveik viskas, deja, labai brangu. Man tuos keliskart trumpai besilankant Lietuvoje, kai kas pasirodė net brangiau, negu Amerikoje. Kai mano vaikai supykę pradeda kalbėti, kad išvažiuos gyventi į Lietuvą, jiems paminiu tik vieną smulkmeną: ten benzinas keturiskart brangiau, negu pas mus, o algos – tiek pat kartų arba dar mažesnės. Tada mano bernai iškart susimąsto, kad nebus taip paprasta sudurti galus. Ir ne dėl to, kad nemylėtumėm Lietuvėlės! Namie nesu vaikams pasakiusi angliško žodžio, o Saulius per vieną pasisakymą prieš klasiokus paminėjo gimtąją kalbą lietuvių, nors pats yra gimęs Amerikoje, Niujorke! Bet grįžkim prie pragyvenimo ir kainų klausimo, nes nuo realybės juk nepabėgsi.
Niujorkas neretai tapatinamas su visa Amerika. Kaip pabuvus vien Paryžiuje, negalima spręsti apie visą Prancūziją, lygiai taip pat ir po Niujorko – apie visą Ameriką. Geriau būtų, įsivaizduojant, kad Jungtinės Valstijos – kaip kokia nors atskiromis šalimis nesužymėta Europa.
Čia kiekviena valstija turi po gubernatorių, kuris kartais ima viršų net federalinės, visos Amerikos, valdžios galių prasme. Taip pat yra kiekvienos valstijos parlamentas. O, ką jau bekalbėti apie įvairių valstijų dydį – nuo 3000 kv. km (Vermontas) iki 1 723 337 kv km (Aliaska). Pragyvenimo ir kainų srityje skirtumai taip pat milžiniški.
Iš Ajovos į greta esančią Ilinojaus valstiją persikėlę žmonės linguoja galvomis stebėdamiesi, kaip pas mus viskas brangu! Keliom dienom sugrįžus į Niujorką, kur nugyvenau pirmus dešimt metų Amerikoje, man tebeištįsta veidas dėl vietinių kainų. Todėl, kalbant apie Ameriką, visad nepakenktų perklausti, apie kurią būtent vietą sukasi šneka ir, bent kiek apie ją pasiskaityti internete. Tada galima patikliau klausytis kitų žmonių kelionių įspūdžių (ne patirčių, kaip dabar labai madoj Lietuvoje).
Dar vienas niuansas, keliaujant į bet kurią kitą šalį, kad visas kelionės dienas praktiškai apmoki mažiausiai dukart arba du su puse. Viena, vis tiek reikia palaikyti namus, ir viskas turi būti laiku apmokėta. Antra, naujoje vietoje kainuos nakvynė, pavalgymas, transportas ir šiokia tokia kultūrinė programėlė. Galiausiai, dar bilietai kelionei pirmyn-atgal. Todėl, kur bekeliautum, vis tiek išlaidų susidarys, ne tik apsilankant Niujorke. Tiesa, seniau buvo vienas įdomus straipsnis amerikietiškose žiniose, kuriame buvo sudarytas brangiausių pasaulio miestų dešimtukas.
Spėkite iš trijų kartų, kuris buvo išrinktas pačiu brangiausiu iš visų? Teisingai, atspėjote, Niujorkas!
O Lietuvoje maistas, bent man, labai brangus. Gerai dar, kad žmonės daržus, sodus tebeturi, tai gal šiek tiek lengviau. Aišku, juk nepalyginsi savo pomidorų su parduotuviniais, plius iš kitos šalies. Amerikoje daržovės pernakt pristatomos iš piečiau esančių valstijų. Tokios dar tik pusiau prisirpusios, pašalusios, kad pakeliui nesugestų, antraip veltui darbas. Parduotuvėje visai nosies neriečia nei švieži agurkai, nei braškės, nes jie – tiesiog tokie arba jokių.
Man nesunku pavasarį pasisodinti kelis pomidorų kelmus, bet vien tik laistymo tai būtinai dukart per dieną. Mat, Čikagoje ir jos apylinkėse vasarėlė – oi, oi, oi! Kai praneša, kad bus +30C, tai reiškia, kad tiek laipsnių pavėsyje. Ir taip nuo maždaug gegužės pradžios iki kokio rugsėjo vidurio. Lyja retai, kartais 3–4 savaites nė lašo. Tokiomis sąlygomis užsiauginti derliaus nėra paprasta, bet net ir neapsimoka. Eilinėje parduotuvėje daržovės kainuoja labai, ir labai nebrangiai.
Seniau lietuviškų žinių tinklapyje perskaičiau kitą įdomų straipsnį, kaip per Kalėdų šventes jauna lietuvaičių pora Niujorke atostogavo net 10 dienų. Nieko sau, pagalvojau, jeigu čia ne išvis iš piršto išlaužta istorija. Aš nors ir nieko darbą čia dirbu, ir tai Niujorke galiu sau leisti panakvoti vos 1–2 naktis, nes mažų mažiausia kaina paprastučiame viešbutėlyje yra 150–170 dolerių vienam žmogui už naktį. Ir nieko pigiau maždaug valandos kelio spinduliu.
Pavalgymas irgi, ačiū Dievui, tik laikykis! Bilietai į muziejus – brangenybių brangenybė, nes lankytojai, ne valstybė, juos išlaiko, mat, tokia tvarka visoje Amerikoje. Į spektaklius – panašiai. Iš kitos pusės, ypač Niujorke užsidirbti itin geruose darbuose galimybės tiesiog neribotos. Kaip, antai, vakar viename amerikiečių internetinio dienraščio straipsnyje rašė apie Trump’o, vieno iš advokatų valandinį užmokestį už kalbas teisme – 1200 doleriukų! Tada tai tikrai niekas nebrangu. Bet toks darbas – tai, kaip dūšią parduot. Bet ne mano reikalas, tesižino.
Kitas, ne toks ekstremalus atvejis, tai seniai žinojau, kad kai kurios kompiuterininkų specialybės apmokamos po 200 dolerių per valandą.
Straipsnio autorius paminėjo geriamo vandens buteliuko kainas. Aš irgi susimąsčiau dėl to paties, kai lygiai prieš metus lankiausi Japonijoje. Negalėjau patikėti savo akimis, kad visų labiausiai prestižinėje šalies vietoje, Kijote esančiame imperatorių rūmų komplekse, lankytojų centre, vandens buteliukas kainavo lygiai tiek pat, kiek eiliniame gatvės kioske! Amerikietiška valiuta tai prilygtų 1 doleriui. Amerikoje tokio pigaus geriamo vandens galima nusipirkti nebent eilinėje didelėje maisto prekių parduotuvėje, perkant visą dėžę ir, padalinus kainą iš buteliukų skaičiaus.
Japonijoje, kaip man paaiškino draugė japonė, irgi mokytoja, valstybė įsikiša ir pareguliuoja kainas, kad nebūtų kitais pasinaudojama. Japonų algų skalė daug kuklesnė už amerikiečių, ir valdžia sudaro sąlygas, kad būtiniausi dalykai būtų prieinami visiems. Tuo tarpu Amerikoje – atvirkščiai. Jeigu jau užteko fantazijos ir pinigų, kad atsidandingtum, kad ir į Niujorką, plok už viską nors ir penkiagubai! Dažnas vietinis ten vos veža pragyvenimo kaštus ir vos ištempia gyvenimo tempą. O iš verslo lupa devintą kailį su visokiais mokesčiais. Nesakau, kad nelieka, nes, oi, kiek užsikala! Užtat dėl pirkėjų arba klientų širdies neskauda.
Bendrai tikėtis, kad, egzistuojant infliacijai, kainos kada nors sumažės, yra naivu. Kai pries 20 metų su šeima atokiame Bruklino kampelyje (Bruklinas – vienas iš penkių Niujorko rajonų, kurio pakraštyje vandenyno pliažai) nuomavomės kišenės dydžio butelį, kas mėnesį paklodami po 1025 dolerių. Tuo tarpu Čikagos priemiesčiuose už panašią pinigų sumą kai kur galima išsinuomoti atskirą namelį su nemažu kiemu. Niujorke, kur 8 milijonai gyventojų, iš kiekvieno kvadratinio centimetro kala pinigą, antraip neišsilaikytų. Tuo tarpu Čikagos centre gyvena tik apie 3 milijonus, o aplinkiniai priemiesčiai – kaip nuo vieno Lietuvėlės galo iki kito.
Jeigu galima, lietuvių kalbos labui, didžiulis prašymas – tik jokių ten beigelių (angl. a bagel)! Čia juk paprasčiausi riestainiai! Kadaise Kaune būdavo baronkos po 5 kapeikas ir kitos, tokios storos, beveik be skylės, nebeatsimenu, po kiek. Tai tie amerikietiški riestainiai forma atitiktų maždaug tarpinį variantą.
Kas nebuvęs Niujorke, dar gali pagalvoti, kad galas žino, kas ten per tie beigeliai. Lietuviškų galūnių prikepimas angliškiems žodžiams labai populiarus išeivijos tarpe – visus labai gerbiu, iki vieno. Bet Lietuvoje juk galima, reikia, ir kaip gražu, kai žmonės kalba švariai lietuviškai! Juk nesakytumėte Junaitido Steituose, tai tas pats ir su beigeliais-riestainiais.
Šiaip jau, keliaujant, jeigu ima pyktis, tai gal geriau išvis nekelti kojos iš namų. Kai yra sukurtas toks daiktas, kaip internetas, kodėl nepasiskaičius, ruošiantis kelionei, ko tikėtis toje šalyje.
Apie Jungtines Valstijas kažin, ar nebus begalybės YouTube’ filmukų, atsiliepimų ir patarimų. Praplėtus akiratį, tikėtina, kad vietoje malonių siurprizų bus daugiau, negu nemalonių. Apie Niujorką galima pasiskaityti įdomių faktų, bent jau, kad miestas įkurtas 1624 metais, ir kad buvo pirmoji naujosios valstybės sostinė. Taip ir augo miestas kartu su visa šalimi vis didyn ir brangyn. Kultūrinis Niujorko gyvenimas – irgi šokiruojančių maštabų ir įvairovės. Visų rūšių meną čia kuria pasaulinė menininkų ir atlikėjų grietinėlė.
Tikrai, kur jau kur, o Niujorke, ypač Manheteno rajone, ir dar aplink Centrinį parką, tikrai viskas labai brangu. Bet verta prisiminti, kad ten namus, butus dangoraižiuose yra nusipirkę amerikiečiai-milijonieriai ir taip pat kitų šalių milijonieriai. Jiems galvosūkis ne kiek kas nors kainuoja, o kaip geriau išleisti pinigus. Be to, tarp jų irgi vyksta konkurencija. Viena dama per reportažą dejavo, kad turi tik apie 400 porų išeiginių batelių. Jos dar perklausė, ar tiek yra per mažai? Ji liūdnu veidu atsakė, kad tikrai neužtenka.
333 milijonų gyventojų dydžio Jungtinės Valstijos ir 2,6 milijonų Lietuvėlė – nei palyginamos, nei lygintinos. O Niujorkas daug kuo nepalyginamas su kitais Amerikos miestais. Demografine prasme jame gyvena 40 proc. žmonių, kurie gimę kitur, ne Niujorke arba išvis ne Amerikoje. Toks perėjūnų pasaulio didmiestis, kur kiekvienas turi žiūrėti vien tik savęs. Gal apšnerkš aplinką, gal grubiai atrėš – ten niekas labai nežiūri. Lietuvoje žmonės – ačiū Dievui, kad tik pragyvenimas daugumai nebūtų tokia našta. Palyginus uždarbius, pragyvenimas Lietuvėlėj vis tiek labai brangus. Ačiū, kad nepasiduodate! Lenkiu galvą.
Dailė Čekanavičiūtė, Čikaga
