Žmonos pavardė kol kas – vis dar buvusio vyro. O tai man labai nepatinka. Jos elektroninis paštas, jos paskyra socialiniuose tinkluose. Na, visur skelbiasi, kad ji vis dar yra kito vyro.
Planuojam vestuves, renkamės restoraną, drabužius, rašom svečių sąrašą. Pradėjau domėtis, kokią pavardę planuoja pasirinkti: -ienė bus, ar rinksis sutrumpintą, dabar madingą variantą – su -ė.
O maniškė pareiškė, kad ji nori pasielgti taip, kaip ir Natalija Bunkė. Ji neketina keisti pavardės ir po santuokos pasiliks buvusio vyro pavardę!
Aš, aišku, tiesiog įsiutau! Kur tai matyta, kam tada ženytis mums? Kad mano žmona nešiotų buvusio vyro pavardę? Ką žmonės apie mus kalbės? Kur tai matyta? Žvaigždės gal ir gali sau taip leisti, bet mes paprasti žmonės esam.
Iš dalies suprantu Bunkės pasirinkimą. Tokia pavardė jau kaip prekinis ženklas, atpažįsta ją visur. O maniškės buvusio sutuoktinio pavardė taigi eilinė, nei jis ponas, nei milijonierius, nei kuo nors žymus!
Pasiūliau jai kompromisą, susigrąžinti savo mergautinę pavardę. Bet ir toks variantas jai netinka.
Brangioji paaiškino, kad pasilikti buvusio vyro pavardę ji nori tik dėl savo sūnaus. Kad jis nesijaustų svetimas mūsų šeimoje, kad turėtų kažką bendro su mama. Bet juk vaikas po kelerių metų užaugs, paliks mūsų namus ir kurs savo šeimą, jam net nerūpės, kokia jo motinos pavardė. O man rūpi! Galvoju net atšaukti vestuves, nes kitu atveju aš jausiuosi svetimas savo šeimoje!
Vaiką suprantu, kad nori tėvo pavardę nešioti. Bet kad žmona buvusiojo pavardę turės, man yra nepriimtina ir nesuprantama, kodėl?.. Man tokia situacija atrodo kaip savo vyro pažeminimas, o buvusiajam vyrui rodomas nuolankumas ir lojalumas. Ar aš klystu?