Mano vyras birželio 25 dieną turėjo išskristi į komandiruotę užsienyje, jo skrydis buvo iš Rygos, todėl Jonines sugalvojome sutikti Jūrmaloje. Kad man vienai nereikėtų grįžti į Lietuvą, pakvietėme su mumis vykti mano jaunesnę seserį ir mano vyro draugą (sesė su jo draugu nebuvo pažįstami, bet abu buvo vieniši, todėl kompaniją palaikyti lengvai sutiko).
Jau kelionės pradžia buvo įdomi, nes tik įvažiavus į Jūrmalą pravažiavome ženklą, kur reikia susimokėti vieno lato (tada dar buvo latas) mokestį ir netrukus mus pasivijo vietinė policija. Labai malonus patrulis viską paaiškino apie nusižengimą ir išrašė 60 latų baudą (tuomet tai buvo apie 200 litų). Puiki Joninių pradžia...
Toliau viskas ėjosi labai gerai, apžiūrėjome miestą, pabuvome Joninių šventėje ir patraukėme link paplūdimio pasižiūrėti saulėlydžio. Vakaras buvo nuostabus, šilta, saulėlydis puikiai matėsi, nuostabiai leidome laiką.
Jau sutemus pamatėme, kad pajūryje deginami laužai, tai su vyru sugalvojome dingstį palikti draugus kopose, o patys pasivaikščioti. Kadangi žinojome, kad kitą dieną išsiskirsime keliems mėnesiams ir patys vis labiau pajutome saulėlydžio paliktą romantiką, vis labiau troškome vienas kito prisilietimo.
Pamažu pradėjome bučiuotis ir užklupus aistrai pabėgome į kopas. Jau mūsų šiltiems jausmams artėjant beveik prie kulminacijos, išgirdome besiartinančius balsus. Vos spėjome apsirengti, kai pamatėme, kad link mūsų artinasi du žmonės su žibintuvėliais, pamanėme, kad tai tiesiog vietiniai gyventojai ar turistai, bet...
Jau mums grįžtant iš kopų mus pasitiko du pareigūnai, kurie paklausė, ką čia veikiam, nors tikriausiai ir patiems buvo akivaizdu, kad ne paparčio žiedo ieškojome. Jiems supratus, kad mes lietuviai, paprašė pateikti dokumentus, nes galimai pažeidėme viešąją tvarką.
Tik pateikus savo asmens dokumentus pamačiau, kad tai tas pats pareigūnas, kuris man jau išrašė baudą. Kokia buvo gėda, bet tuo metu buvo labai juokinga, nes kaip galima du kartus svetimoje šalyje sutikti tą patį pareigūną ir dar gauti baudą.
Paėmęs mano dokumentus jis dar kartą pašvietė žibintuvėliu man į veidą ir pasakė, kad šįkart man baudos neišrašys, nes mes tikriausiai taip bandėme numalšinti stresą po praeito susitikimo. Negalėjau patikėti tokiu jo sprendimu, bet tikrai džiaugiausi. Jis tik nusišypsojo, palinkėjo gero vakaro ir pasakė „iki pasimatymo, rytoj vėl dirbu.“
Pareigūnams nuėjus su vyru tikrai nebenorėjome pratęsti to, ką buvome pradėję, jau kuo greičiau ėjome pas savo draugus, kad netyčia ir jų niekas neužkluptų, nors jie tik susipažino, bet juk Joninių naktis stebuklinga, gali įžiebti aistrą ir nepažįstamiems.
Grįžę pas juos pasakėme greičiau eiti, nes link mūsų ateina daug neblaivių jaunuolių, todėl nereikia, kad mus rastų kopose tik keturis. Jie mumis patikėjo ir mes išėjome.
Į klausimus apie laužą pajūryje, ar daug žmonių, kas dar ten yra, besijuokdami atsakydavome kokią išgalvotą tiesą – tuo metu tikrai nenorėjome pasipasakoti, koks karštas buvo mūsų nuotykis, nors širdis tikrai labiau daužėsi ir veidai kaito nei pastovėjus prie tikro Joninių laužo.
Kitą dieną važiuojant į Rygą laikiausi visų kelių eismo taisyklių ir stebėjau visus kelio ženklus, būčiau mirus iš gėdos, jei vėl būtų sustabdęs tas pats pareigūnas.
Taip mano karščiausias meilės nuotykis vos netapo bauda, bet liko kaip smagus jaunystės prisiminimas.
Ši istorija dalyvauja Valentino dienos konkurse „Karščiausias mano meilės nuotykis“!
Pasidalinkite savo istorija ir jūs! Daugiausiai skaitytojų surinkusios istorijos autorius laimės nepamirštamą naktį dviem „Vilnius Grand Resort“. Galės mėgautis poilsiu viešbučio „Deluxe“ kambaryje, pusryčiais, neribotu apsilankymu „Aqua Pool“ baseine ir 2 val., „Vitality SPA“ baseinų ir pirčių erdvėse.
Jūsų istorijų lauksime bendraukime@lrytas.lt iki vasario 17 d. Nugalėtoją paskelbsime vasario 18 d.
