Kad toliau kuriate gyvenimą ir palaikote vienas kitą, nepriklausomai nuo to, kokia valdžia buvo, yra ir bus; kad, išbandę visus įmanomus europinius būdus, mokate įjungti kitą, indo-europietišką, pavarą, kad vėl varytumėt pirmyn.
Kad iš Lietuvos gamtos, savo neatsiejamos prigimtinės dalies semiatės dvasinės ir fizinės stiprybės; kad sergate už kiekvieną medį gindami nuo pasipelnytojų; kad ištveriat orus be saulės, kai lauke vien tik debesuota su pragiedruliais arba lyja, sninga, šlapdriba.
Ačiū, kad Lietuvoje švariai kalbate lietuviškai tausodami pro-protėvių archainę, gimtąją kalbą, kuri, kartu su Sanskrito, yra seniausia pasaulio kalba; kad nekeliaklūpsčiaujate internetą užvaldžiusiai anglų kalbai, nes nė viena kalba nėra pranašesnė už kitą; kad nesigėdinat lietuviškų pavardžių su -iūte, -yte, -aite ir ypač -iene galūnėmis, nes branginate atmintį apie mamas, seneles, močiutes ir tetas; kad nemėgdžiojate kitataučių, nes jie niekuo negeresni už Jus; kad negėda būti lietuviu.
Ačiū, kad branginate ramią galvą ir šventą ramybę labiau už viską; kad su neišsenkančia kantrybe kasdien rūpinatės vaikais, nes jie – Lietuvos ateitis; kad vaikų vis prašot padėti, o ne pasiimti telefonus, nes vis tiek ten viskas be galo ir be pabaigos.
Kad oriai gyvenate vieni, per gvoltą nesiverždami būtinai būti dviese; kad atsilaikote prieš lūpų putlinimo vajų, nes žmoguje ne tai visų svarbiausia; kad branginate save tokiais, kokiais esate, nes svarbiau, ne kiek žmogus įdeda į save, o ką duoda kitiems; kad neužsikrečiate influencerių pavyzdžiais, nes influenza, taip pat reiškia ir negalavimą, gripą.
Kad nenusileidžiate iki tiek, kad Jums kažkas primetinėtų savo nuomonę, kad nepasiduodat spaudimui iš šalies, nes prieštaravimas yra lietuvių tautos bruožas ir išlikimo per amžius paslaptis; kad esate stiprūs ir iš inercijos nepasiduodat daugumai; kad savyje surandate jėgų ištarti žodį sunku, nes tik po to įmanomas palengvėjimas; kad nekyla noras perkąsti gerklę kitaminčiui, nes Lietuvoje neuždrausta turėti savo nuomonę; kad nesigėdinat lietuviškų pavardžių su -iūte, -yte, -aite ir ypač, -iene galūnėmis lygiai, nes branginate atmintį apie mamas, seneles, močiutes ir tetas.
Ačiū, kad džiaugiatės tuo, ką turite, ir nesigraužiate dėl to, kas dabar neduota; kad uoliai einate į darbą, tikėdamiesi užsidirbti daugiau, negu vien tam, kas gyvybiškai būtina, bet ir oriam pragyvenimui; kad, turėdami daugiau, negu vien pakankamai, tuo nesipuikuojate, nes į ten vis tiek nieko nepasiimsim; kad vis sėjate ir auginate tikėdamiesi gero derliaus.
Tad, ačiū dar kartą už viską. Linksmų Kalėdų ir gerų Naujųjų Metų!
Dailė Čekanavičiūtė, Čikaga
