Nepatikėsite, bet vakar jei ne vietinių žąsų dėmesys ir apsauga, būtų tekę ieškoti vietos kitoje aikštelėje, kas šeštadienio popietę prilygsta loterijai.
Pastebėjau nedidelį tarpelį, kuriame ramiai stovėjo dvi žąsys ir išdidžiai mane nužiūrinėjo.
„Ne tau, Martynai, mėlynas dangus, ne tau ši vieta – neįtilpsi“, – sakyte sakė jų didinga stovėsena.
Taip, visa mašina netilps, bet juk aš profesionalas, o gražuolės žąsys įkvėpė parodyti, ką sugebu.
Kolegos pasitraukti negalėjo, bet priekabą šiaip taip įstūmiau, atkabinau, o vienam vilkikui vietos rasti lengviau.
Kaip sakoma, žąsys išgelbėjo Romą ir mano vairuotojo reputaciją, nes mano manevrus stebėjo ne tik žąsys, bet ir kolegos.
Aišku, už tai su gražuole „Mis žąsyte“, ateinančia lengva, grakščia, elegantiška eisena, pasidalinau duona kasdienine.
Visi likome patenkinti, o svarbiausia, priekaba stebima rimtos apsaugos – gražuolių žąsų.
Beje, žąsų kontroliuojamoje sunkvežimių stovėjimo aikštelėje – tvarka griežta. Bet už tai švaru, saugu ir ramu.
Na, o po to nuėjau į vietinę „Aldi“. Oi, brangi tapo Europoje ta duona kasdieninė.
Nors PVM čia mažas, tik 5 proc., bet kainos, manau, didesnės nei Marijos žemėje. Geriau būčiau nėjęs, o su gražuolėmis laužęs duoną kasdienę.
