Su vyru supratome liūdną dalyką – net jei galime pastatyti pasauliniam lygiui nenusileidžiantį prabangų penkių žvaigždučių viešbutį, su aptarnavimo kultūra mums vis dar reikėtų labai stipriai pasitempti.
Net ir gamtos apsuptyje įsikūręs modernus, maloniai kvepiantis viešbutis bus tik puikiai įrengtas pastatas, jei jame dirbs, švelniai tariant, labai vidutiniškai aptarnaujantis personalas...
Nesu pretenzinga asmenybė, galiu ir palapinėje miegoti, bet jei už penkių žvaigždučių turintį viešbutį sumoki pinigus (savaitgalis dviem kainuoja apie 400 eurų), nori gauti atitinkamą produktą.
Viskas prasidėjo mums tik atvykus. Prieš įsikuriant administratorė patarė mieste paieškoti nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių, tačiau jei nepavyktų rasti, tuomet galime ir viešbučio aikštelėje statyti automobilį, tik tai kainuoja papildomai – 15 eurų už parą.
Mums taip keista buvo: prabangus viešbutis, gal būtų galima klientams automobilių stovėjimo mokestį kartu į bendrą viešnagės kainą įskaičiuoti, kad ir papildomai, o ne siūlyti savo svečiams nemokamų aikštelių ieškoti aplink.
Dar vienas niuansas – pasivažinėjimas dviračiais – taip pat už atskirą mokestį. Nebent pavyktų iš anksto susitarti. Bet mes iš anksto nesitarėme, atvykę tiesiog norėjome pasivažinėti. Nors dviračių stovėjo pilnas jų stovas, už šią pramogą mums teko susimokėti, berods 24 eurus už kelias valandas.
Taip pat į akis krito tokios nemalonios netvarkos smulkmenos, kurios gadino prabangaus viešbučio vardą.
Pavyzdžiui, rūkomajame peleninės per parą nebuvo pakeistos nė karto. Prabangūs krėslai ir solidi aplinka, o peleninės kaip pigioje užeigoje prikimštos – nuorūkos net per viršų krenta.
Baseinas viešbutyje veikia visą parą. Tačiau atėję pasiplaukioti 7 valandą ryto radome krūvą nuo vakar nepakeistų rankšluosčių. Kambariuose viskas kvepia prabanga, o nusileidus į SPA randi panaudotus rankšluosčius atspurusiais krašteliais – švarių nebuvo.
Tiesa, ir sūkurinė vonia ten priminė tik šilto vandens vonią, mat neveikė masažinės sistemos purkštukai. Paskambinus ir pranešus apie tai, registratūroje dirbančios moterys tik patvirtino: taip, jie ne visada suveikia.
Į akis krito ir kitos detalės. Portjė šeštadienio rytą vaikščiojo su išvirkščiu kelnių diržu. Matyt, skubėjo į darbą, nes ir marškinių tvarkingai susikišti nespėjo. Restorano padavėja – su nešvariais sportiniais bateliais.
Aptarnavimo tokio nesitikėjome.
Su personalu mes nesipykome, neburnojome ir pastabų nedalijome. Ir kad nesusigadintume sau nuotaikos, su vyru tik kikenome: na, kuo dar nustebins šis prabangus viešbutis.
Tačiau ne visi klientai gali sureaguoti taip geranoriškai. Gal viešbučio administracija paskaitys, atpažins savo klaidas ir išvadas pasidarys. O gal iš svetimų klaidų pasimokys ir kitų viešbučių vadovai, nes, deja, su aptarnavimo kultūra Lietuvoje vis dar labai prastai. Sienos, kad ir kokių talentingų architektų sudėliotos, yra tik sienos. Svarbiausi – ten dirbantys žmonės.
