Man akys atsivėrė pačią pirmą dieną, tiesą sakant. Buvome euforijoje, ką tik susituokę. Einam susikibę už rankučių į paplūdimį, o ten – nuogų moterų jūra! Nuogi sėdmenys, nuogos krūtinės, kai kurios net nuogas intymias vieteles demonstruoja...
Užsienyje degintis be maudymosi drabužių įprasta. Pas mus čia visi drovūs, tik Moterų pliaže gal vaikystėje buvę, o apie nudistų paplūdimį net kalbėti nepadoru.
Tai ką, mano ką tik iškeptas vyras išsitraukia telefoną ir pradeda fotografuoti tų merginų užpakaliukus ir krūtines!
Toks elgesys mane pribloškė. Ne tik dėl to, kad toks elgesys buvo siaubingai nepadorus ir nepatogus prieš tas moteris. Vyro poelgis pažemino mane, jo žmoną!
Prieš tris dienas klausiausi jo priesaikos prieš Dievą, kad būsime kartu ir laimėje, ir nelaimėje, o dabar stebiu, kaip jis seiles ryja ir akis varvina dėl kitų moterų.
Jis, aišku, tame nieko blogo nematė. Sakė, kad čia draugams į „chiatą“ norėjo įmesti, kurie dar nevedę.
Man visiškai nerūpi, kam jis tas nuotraukas siųsti norėjo. Galėjo kaip padorus vyriškis sureaguoti, ramiai pro šalį praeiti, kad ir paslapčia nužvelgdamas tas moteris. Bet ne taip akivaizdžiai šokt jų fotografuoti, kaip koks sekso išbadėjęs, nuogos moters kūno nematęs paauglys...
Nereikia nė pasakoti, kad medaus mėnuo buvo tragedija. Apsipyliau ašaromis, supykau. Tas nusivylimo, nuoskaudos jausmas neapleido visos kelionės metu ir neleido džiaugtis atostogomis.
Ir kilo visokių minčių apie vedybinį gyvenimą, ar tik nebūsiu padariusi klaidos pasirinkusi kurti šeimą su tokiu žmogumi...
Papasakojau savo seseriai, mamai, tai jos pasibaisėjusios mano vyro elgesiu nemažiau už mane. Pasmerkė tokį vyro akibrokštą.
