Nesu jauniklė, kuri savo brangų laiką švaisto soliariumams, sporto klubams ir grožio salonams. Esu jau tokio amžiaus, kad dažniausiai tenka suktis apie puodus ir vaikus.
Bet tikrai nesu apsileidusi, ataugusias plaukų šaknis dažau, kojų nagus lakuoju, kojas ir pažastis depiliuoju, bet mano vyrui to, atrodo, ne gana. Jis reikalauja, kad atrodyčiau tokia lėlytė iš socialinių tinklų.
Jis prisižiūri visokių gražuolių su filtrais ir netikrais veidais bei kūnais, reikalauja manęs atrodyti taip pat. Neįsivaizduoja, kad daugelį tų merginų išvaizda virtualiame pasaulyje rūpinasi ne tik jos pačios, be tir stilistai, makiažo meistrai. Vis man grūda tą telefoną, rodo, „kaip turi tikra moteris atrodyti“.
Buvome anądien prie ežero nusimaudyti. Pamatė jis mano bikini zoną ir kad rėžė tiesiai šviesiai: „O, atrodai kaip su trijų dienų barzda“. Sako, labai negalima taip atrodyti prie žmonių.
Man net kojos nutirpo. Nejau šitaip galima pasakyti savo mylimam žmogui? Ir moteriai apskritai? To net košmaruose nesusapnuotum.
Gal paskubėjau tąkart nusiskusti plaukelius, o gal ir peiliukas buvo atšipęs, paraudo oda, išbėrė spuogeliais. Atrodė, kaip visada.
Gal ir tikrai ne taip dailiai, kaip žurnaluose ar tose gražuolių nuotraukose iš interneto platybių. Atsiprašau už tiesmukumą, bet mes esame realūs žmonės, kuriems tikrai auga plaukai, liūla riebalai į prakaituoja pažastys.
Bet tokie sutuoktinio žodžiai tikrai įskaudino. Nebenoriu į save net žiūrėti po tokių komentarų. Jaučiuosi nepatraukli, pati savo kūno bjauriuosi... Nebenoriu nei į veidrodį žiūrėti, nei prie žmonių maudytis eiti. Atrodo, kad tik aš viena tokia neprisižiūrėjusi, o visos aplink tobulos. Kaip jūs slepiat savo netobulumus?
