Mano žmona sakėsi, kad bendravo su viena psichologe ir minėjo, kad ji labai keistai elgiasi – pilna pykčio, pagiežos, nevengia vartoti necenzūrinių žodžių, o kalbėdama su klientais bruka savo nuomonę. Ta nuomonė paprasta – į kiekvieną vyrą, anot jos, reikia žiūrėti kaip į potencialų narcizą, plevėsą, psichopatą, makiavelistą, smurtautoją ir pan.
Ši moteris yra jau dukart išsiskyrusi, tiesa, antroji santuoka oficialiai dar nėra nutraukta. Savo vaikų tėvus vadina „svolačiais“, psichopatais ir t.t.
Po to, kai žmona papasakojo, su kokia keista asmenybe susidūrė, pasidarė man smalsu, todėl paskaičiau, ką ji rašo savo puslapyje.
„Psichologė“, kaip susidarė įspūdis iš medžiagos, pateiktos jos puslapyje, nuteikinėja vaikus prieš jų tėčius, reikalauja iš jų brangių dovanų.
Štai, vienas iš jos vaikų tėtis padovanojo dukrai vaikišką apyrankę. „Psichologė“, palaikoma bendraminčių kitų moterų, burnojo, kodėl nebuvo padovanotas brangus žiedas su deimantu, kodėl dukra pratinama prie pigienų ir pan. Betgi tai mažametė mergaitė, kam jai brangūs papuošalai?
Savo buvusius sutuoktinius ji vadina ir „nusikaltėliais“, kurie „apvaginėja“ vaikus, laksto po policijas, prokuratūras.
Pažiūrėjau ir jos live transliacijas. Plaikstosi, darkosi, keikiasi. Keikia savo buvusiuosius, lieja neapykantą ant vyrijos, savo sutuoktinį, su kuriuo dar oficialiai neišsiskyrė, kaltina dėl to, kad jai neva tenka „laikytis priverstinio celibato“.
Sužinojusi, kad jos buvusysis jau turi kitą moterį, pradėjo tyčia vilkinti skyrybas, kad tik „karalienė“ (taip vadina naująją vyro mylimąją) su juo neapsivestų. Nereikia nė sakyti, kaip ji žemina ir apkalbinėja viešai tą moterį. Kai kuriuose postuose įvardija ir tikrą jos pavardę, nors paprastai ją pravardžiuoja.
Negana to, dabar ėmėsi ir tos moters verslui trukdyti, viešai šmeižti. Buvusio vyro veiklai ji taip pat trukdo rašinėdama laiškus jo viršininkams. Taip, taip, žinau ir tai, nes viskas gana detaliai būna aprašoma tos psichologės puslapyje.
Tačiau moterys į ją kreipiasi. Tiki ja. Tikisi pagalbos. Kažkada ji reklamavo, kad pardavinėja įkrautos kavos tirščius, o paskui atvirai tyčiojosi iš moterų, kam šios esančios patiklios. Negi tokie jos „darbo“ metodai?
Ir išties, jeigu realiai moteriai prireikia rimtos psichologinės pagalbos ir užtaiko ant tokios „psichologės“? Kas tada? Ar nepakenks tokia „psichologė“ žmogui, ir taip jau turinčiam problemų?
Ar nepakenks ji savo nepilnamečiams vaikams plūsdama jų tėčius ir prieš juos nuteikinėdama?