Jos tėvai išsiskyrę, daug metų nesutaria. Ir ji nežino, ką daryti – kviesti abu ir sugadinti šventę, nekviesti vieno iš jų, ar kviesti tik be antrųjų pusių...
Papasakojau jai savo sugadintų vestuvių istoriją. Noriu ja pasidalinti ir su kitais, manau, daug kam gali būti panašiai.
Man taip pat buvo iškilusi tokia dilema – ką daryti šventėje su išsiskyrusiais tėvais. Tėtis vedęs ir turi antrą žmoną. Mama taip ir likusi vieniša.
Pasikalbėjau su abiem atskirai, išsakiau savo nerimą. Abu patikino, kad jie suaugę žmonės ir viskas bus gerai. Abu nori matyti savo dukrą laimingą, todėl pykčiams ir kivirčams vestuvės – ne vieta. Be to, viskas jau prieš daug metų išsiaiškinta.
Na, pasakyti viena, o kaip viskas buvo iš tiesų, tai kaip kokiame kino filme... Vakarėlio pradžioje viskas buvo labai gražu. Tėtis atvyko su savo nauja žmona. Mama taip pat nebuvo viena, jai kompaniją palaikė bičiulis bendradarbis (pasiūliau jai pasikviesti ką nors į kompaniją, kad nebūtų nejauku vienai). Pradžioje vieni laikėsi atokiai nuo kitų.
Tačiau viskas pasikeitė, kai prasidėjo dainos, šokiai ir visi padaugino svaigiųjų gėrimų. Buvau šokiruota, kai pamačiau, kad šokių aikštelėje mama šoka lėtą šokį su tėčiu. Tėtis glosto mamą, pamotė lenda per vidurį jų skirt...
Na, vienu žodžiu, ką jie išdarinėjo, buvo gėda žiūrėt.
O kai visi susėdo prie stalo, tėtis atsistojęs rėžė tokią kalbą, kad norėjau po stalu slėptis. Pradėjo pasakoti, koks jis buvo laimingas šeimoje, augindamas mane su mano mama, savo buvusia žmona. Kokia ji nuostabi moteris, daugiau tokios nėra sutikęs ir tt. Ir kad naujasis mamai asistuojantis vyras yra liurbis, nevertas jos, tokios nuostabios moters.
Šalia sėdi jo antroji žmona, vargšė, net nežinau, kaip jai reikėjo jaustis. O mano mama – kuri tiek kartų buvo tėčio įskaudinta, palikta ir išduota... Ką jai galvoti?
Svečiai tik muistėsi akis nuleidę, nežinodami, nei kaip reaguoti. O jau apkalbų buvo, kai tėtis su mamos bendradarbiu prieš pat torto pjaustymą susistumdė ir apsižodžiavo!
Buvo tikrai labai labai blogai. Apie nieką kitą negalvojau, tik apie tai, kad tėtis eitų greičiau miegoti, arba mama greičiau išvažiuotų. Akivaizdu, kad sena meilė nerūdija, po kiek laiko vėl atgyja. Bent jau apsvaigusiems gali taip atrodyti.
Jei būčiau žinojusi visą scenarijų iš anksto, tikrai nebūčiau dariusi tokios klaidos. Būčiau kvietusi tik tėvus, be antrųjų pusių. Arba kvietusi tik kurį vieną iš tėvų su antrąja puse.
Nors skamba ir negražiai, nemandagiai, bet vestuvės tai juk vieną kartą – ir jos jūsų!
Jei nujaučiat, kad tėvai gali nenulaikyti liežuvio ir gadinti šventę savo replikomis, elgesiu ir panašiai, geriau jau užbėgti įvykiams už akių. Jei bus protingi, tėvai supras. Žiūrėkite, kad tik jums patiems gerai būtų, ne dėl kitų juk stengiatės.
