Sako, kad skonis draugų neturi. Kiekvienam savaip gražu viskas. Bet yra tam tikras etiketas, galų gale higiena. Tai apie ką aš čia?
Teko lankytis viename didžiuliame sostinės prekybos centre. Prie kasos dirbanti pardavėja – jauna, matosi, daug dėmesio skirianti savo išvaizdai puoselėti. Bet štai vaizdas džiugina turbūt tik pačią pardavėją.
Priėjus prie kasos pamačiau jos nagus – milžiniškus, išsikišusius pro suplyšusias gumines pirštines. Buvo ne darbo dienos pabaiga, buvo pats rytas – tai tos suplyšusios pirštinės arba daugkartinės jau kelinta diena trinamos, arba suplyšta nuo ilgų nagų iškart po to, kai pardavėja jas užsimauna.
Kaip jau minėjau, nesu didelė tvarkos ir švaros maniakė. Nesu ir didelė estetė. Bet toks suplyšusių pirštinių vaizdas tiesiog vertė sukti akis į šalį, nepatogu buvo net žiūrėti į tą pusę. Tiksliau, ne man vienai užkliuvo. Mačiau, kaip nepatogiai muistėsi visa pirkėjų eilė.
Žinot tą jausmą, kai tvardai save, kad tik neprasižiotum ko nors leptelėti...
Tokia, atrodo, smulkmena, bet labai nejaukiai atrodanti. Gerai, kad maisto produktai mano įpakuoti buvo. Kažkaip jei tų suplyšusių pirštinių pardavėja visai nebūtų mūvėjusi, tikrai nekristų į akį nei tie gerokai per ilgi nagai, nei tos skylės.
Matyt, žmogus norėjo kaip geriau, tačiau galiu pasakyti, kad tai buvo prasta mintis.
