Buvau neplanuotas, netikėtas vaikas, to būdama visai mažytė nesupratau, tačiau vėliau augdama sužinojau iš savo senelių.
Kai mama pastojo, jai buvo 42-eji. Tai buvo neplanuotas, nelauktas nėštumas. Mama vertėsi sunkiai, daug dirbo, viena užaugino mano brolį ir sesę. Tėtis... apie jį nenoriu pasakoti, nes jis nevertas nei mano laiko, nei dėmesio, nes jis savąjį iššvaistė ne šeimai, bet draugėms ir buteliui...
Taigi, mama praktiškai viena užaugino du vaikus ir jau manė atvargusi savo gyvenimą, kai po daug metų netikėtai po širdimi vėl pajuto apsigyvenus naują gyvybę. Tai buvau aš. Kiek ašarų mama išliejo, kiek nemiegojo naktų.
O kiek ją namiškiai įkalbinėjo nutraukti nėštumą: „Juk tai būtų ne pirmas kartas...“, „Nebesigadink savo gyvenimo...“, „Tokiame amžiuje, turėk proto...“, „Iš ko maitinsi dar vieną burną...“ Tokie aplinkinių ištarti žodžiai tik ir skambėjo jos ausyse.
Tačiau kažkas mamai nedavė ramybės. Ji pas gydytojus neskubėjo. Vis atsirasdavo reikalų, neatidėliotinų priežasčių...
Taip ėjo dienos, mėnesiai, kol galiausiai pilvelyje aš jau buvau tokia didelė, kad mama nebeturėjo kitos išeities, kaip tik mane toliau auginti. Jos sprendimas kitų akyse prilygo tragedijai. Tačiau ji dėl to nė akimirkos nesigailėjo!
Visas jos gyvenimas apsivertė. Visą gyvenimą aukštyn kojom apvertė vienas nedidelis, rožinis rėkiantis kūdikis. Mamos žodžiais, tas kūdikis pavargusiai, „pasenusiai“, užguitai ir gyvenimo prasmę praradusiai, depresijos gniaužtuose atsidūrusiai moteriai grąžino tikslą gyventi, egzistuoti, būti.
Taip, jai buvo sunku. Trūko ir maisto, ir pinigų, ir sveikata nebe ta. Tačiau padėjo vyresnieji vaikai. Tie patys manęs nenorėję giminės, ant kurių visai nepykstu. Juk jie, siūlydami manimi atsikratyti, tik mamai „gero“ norėjo...
Nors ji to nesuprato, mes abi viena kitai buvome gyvybiškai reikalingos. Ir už tai esu dėkinga savo mamai. Savo gyvybės nešėjai, paguodai, atramai, šilumai,
Esu dėkinga jai už gyvenimą, už kasdienines patirtis. Už vaikus, kurių susilaukiau. Už seserį ir brolį, su kuriais nepaisant didelio metų skirtumo, sukūrėme labai stiprų ryšį.
Už viską esu dėkinga savo mamai, kuri klausė savo širdies balso ir net pačiu sunkiausiu gyvenimo momentu pasirinko gyvenimą – mano gyvenimą!
Šis rašinys dalyvauja konkurse „Ypatinga mama“. Naujienų portalas lrytas.lt ir „Argo Trakai“ kviečia skaitytojus dalintis gražiausiomis istorijomis apie savo mamas ir laimėti puikių dovanų! Daugiausiai dėmesio sulaukusios 3 istorijos bus apdovanotos „Argo Trakai“ kuponais.
Pirmosios vietos laimėtojui atiteks 2 valandų trukmės apsilankymas „Argo Trakai SPA“ erdvėje. Antrosios vietos laimėtojui – du 50 eurų vertės dovanų kuponai apsilankymui „Argo Trakai“ restorane. Trečios vietos laimėtojui – 50 eurų vertės dovanų kuponas apsilankymui „Argo Trakai“ restorane.
Rašinius siųskite bendraukime@lrytas.lt. Istorijų laukiame iki gegužės 5 dienos. Nugalėtojai bus skelbiami gegužės 8 dieną. Visos atsiųstos istorijos portale galės būti skelbiamos anonimiškai. Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų.
