Viskas būtų puiku, jei ne jo tėvai, dėl kurių dažniausiai ir pykstamės. O viskas dėl to, kad jaučiuosi būsimų uošvių namuose nelaukiama. Ir tai jie parodo savo darbais.
Jie gyvena kaime. Viskas yra gerai, aš ir pati nesu iš didmiesčio, taip pat iki studijų gyvenau nuosavame name užmiestyje. Tai žinau, ką reiškia patiems ir vandens atsinešti, ir malkų pakapoti, ir į tualetą lauke nueiti.
Blogiausia, kad jie turbūt taupūs žmonės, nes kai ten nuvažiuojame, jie nešildo namų. Ir man būna labai labai šalta. Prisirengiu tikrai nemažai.
Bet kai miegame, pečiukas greitai atvėsta ir man net kojos stingsta nuo šalčio. Kartą palikau arbatos puodelį, tai vanduo jau buvo beveik užsitraukęs ledukais. Garas iš burnos eina.
Paprašiau kartą papildomos antklodės, vyro tėvai kad pradėjo juoktis, kokia išlepusi ir neužsigrūdinusi miestietė esu. Antklodžių papildomų jie sako neturintys – visiems namiškiams padalinta po lygiai. Papildomų nesiruošia pirkti.
Siūlo grūdintis, į eketę lįsti, ar „čerką“ padaryti prieš miegą. Malkos, sako, irgi brangios, reikia taupyti, o kai atvažiuojame, tai dar daugiau jiems reikia kūrenti.
Šildymo sezonas nuosavuose namuose prasideda gerokai anksčiau ir baigiasi gerokai vėliau nei butuose. Nekūrentame nuosavame name šalta būna jau kokį spalį, o pavasarį apskritai iki kokios gegužės šalnų reikia šildytis.
Jie galbūt pripratę prie vėsaus klimato. Bet kitiems juk šalta, tikrai būtų mandagu pasiūlyti papildomą apklotą. Vieną naktį, prisipažinsiu, traukiau iš spintos rankšluosčius, nes drebėjau iki negalėjimo, nebeturėjau, kur dėtis. Draugo tėvai buvo pasibaisėję ir po to dar ilgai gėdino nesupratę manęs.
Gal atsivežti savo malkų ryšulėlį, jei uošviams didelis pasiaukojimas svečiams papildomą kambarį prišildyti. Kaip jūs elgtumėtės?
