Netoli mūsų stalelio buvo jauna šeima su dviem vaikais. Vienas jau paaugintas, poros metų, kitas dar visai mažuliukas, kelių mėnesių.
Na, pati esu mama, puikiai žinau, ką reiškia auginti mažiukus. Vienas mėto viską ant žemės, kitas isterijas kelia, ant žemės griūna, rėkia, jei negauna, ko nori.
Man apskritai keista, kad kažkas dar turi noro eiti su mažais vaikais į kavines, nes to linksmumo mažai būna – nei patiems pavalgyti įmanoma, nei aplinkiniams ten smagu, kai į ausį nuo gretimo stalo cypia užsiožiavęs bamblys ir mėto aplinkiniams į rankinukus salotas.
Na, bet ne tai blogiausia. Blogiausia nutiko tada, kai mažyliui prireikė keisti „pampersą“. Kaip paaiškėjo, kavinėje, kurioje yra vaikų žaidimų kambarys, nėra vystymo stalo! Ir tėvams neliko kitos išeities, kaip keisti sauskelnes tiesiog prie stalo, valgantiems lankytojams matant!
Buvo gaila žiūrėti ir į tuos susinepatoginusius tėvus, ir į tą rėkiantį mažių tarp lėkščių, ir, aišku, buvo gaila lankytojų, nes, patikėkit, po tokio pasirodymo valgyt visai nebesinorėjo.
Manau, kad šioje situacijoje kavinei reikėtų parašyti skundą. Galbūt netgi taip ir padarysiu, nes, man atrodo, gyvename Europos centre, už lango jau 2023 metai.
Kiekviename prekybos centre, parduotuvėje, kavinėje (ypatingai toje, kur yra vaikų žaidimų kambarys) privalo būti erdvė, kur mama galėtų pamaitinti kūdikį, jį pervystyti.
Tai daryti reikia tikrai ne tualete ant unitazo dangčio. Ir tikrai ne prie stalo kitų žmonių akivaizdoje! Ir ne tik dėl nemalonių kvapų ir vaizdų, bet ir higienos, galų gale!
