Tačiau viskas tarp mūsų jau buvo labai rimta – ir jis pasisiūlė supažindinti mane su savo šeima. Aš labai nudžiugau, bet ir išsigandau. Nes nors ir buvau labai įsimylėjusi, Kūčios ir Kalėdos kitame mieste su svetimais žmonėmis mane baugino. Tačiau vis dėlto ryžausi.
Labai labai jaudinausi ir vėliau netgi gailėjausi sutikusi. Paskutinėmis dienomis netgi galvojau visokius pretekstus, kad tik nereikėtų vykti. Tačiau išvykau, nes mačiau, kad mano mylimam žmogui tai daug reiškia.
Pripirkau visiems dovanų, pasipuošiau savo gražiausiais šventiškais drabužiais. Reikia priminti, kad tai buvo prieš 15 metų, buvau jauna, studentė, dauguma mano drabužių buvo seksualūs, tad išsirinkau jau tai, kas labiausiai tinka Kūčioms ir Kalėdoms.
Vaikino šeimos buvau pasitikta svetingai. Žmonės gyveno savo sodyboje, miškuose. Prieš pat Kūčias jie laikosi tradicijos išsikūrenti pirtelę ir prieš šventes nusiprausti. Na, manęs apie tai niekas neperspėjo, todėl jokio maudymosi kostiumėlio neįsidėjau. Bet man buvo pasakyta, kad nieko čia tokio ir anyta pasisiūlė surasti savo kokį maudomuką...
Man tai buvo nepriimtina. Bet mane anyta įkalbėjo, vaikinas irgi labai prašė. Sakė, kad bus magu, tokia tradicija jų šeimoje jau daug metų.
Taigi, nuėjom mes į tą pirtelę. Visi bendrai, jokių ten motery atskirai, vyrai atskirai. Matėsi, kad būsimas uošvis buvo jau „paėmęs“ šiek tiek. Pradėjo man suokti visokias meilybes. Kokia aš graži, kokia dailiai nuaugusi, kad jo sūnui pasisekė kaip aklai vištai. Ir kad tokia gražuolė verta tokio gero vyro, kaip jis.
„Juk ir aš dar nesenas, tikčiau tau į vyrus dar“, – pareiškė. Po šių žodžių ne tik man akys ant kakto buvo. Ausys užsiraitojo net anytai...
Jau aš muisčiausi kartu su savo būsimu vyru. Norėjau dingti, bet būsimas uošvis neleido. Pareiškė, kad dar laukia vantų pėrimas. Prieš šventes visi turim būti švarūs. Ir, aišku, perti jis pirmą pasikvietė mane... Bet kai paprašė atsisegti liemenėlę, tai jau skuodžiau iš pirtelės tos lauk.
Man buvo tikrai sugadintos šventės. Uošvis vėliau net neatsiprašė, sakė, kad pats sako nieko blogo nesakęs, juk tik komplimentus man žarstė. Nelabai tai sureikšmino ir mano mylimasis. Jis net ir iki dabar iš to pasijuokia, kokia aš esu nepakartojama, kad net jo tėvukui galvą susukau.
Šis rašinys dalyvauja „Bendraukime“ konkurse „Kalėdos, kurių niekada nepamiršiu“. Kviečiame ir jus prisiminti savo įsimintiniausias žiemos šventes.
Galbūt per žiemos šventes sulaukėte stebuklo? Įgyvendinote savo svajonę? Sutikote mylimąjį ar su juo patyrėte gyvenimo nuotykį? Galbūt palėpėje tarp kalėdinių žaisliukų netikėtai radote ir daug metų saugotą paslaptį?
O gal šventes renkatės švęsti ne taip, kaip visi ir kuriate naują šeimos tradiciją prie egzotiškais patiekalais nukrauto stalo, leidžiatės į keliones, ar lankote likimo pamirštus ir nuskriaustus?
Lauksime jūsų istorijų iki gruodžio 31 d. el.paštu bendraukime@lrytas.lt. Taip pat galite pasakojimus atsiųsti naudodamiesi mobiliąja lrytas.lt programėle arba įkelti tiesiai čia.
Geriausių ir didžiausio skaitytojų susidomėjimo sulaukusių istorijų autorius apdovanosime prizais – 50 eurų „Vilnius Grand Resort“ vertės kuponais. Maloniam laikui, poilsiui ir akimirkoms su brangiausiais žmonėmis.
