Rugpjūčio pabaigoje turėjome suplanuotą kelionę Turkiją, bet atostogas teko perkelti į rugsėjį, vyksime į Egiptą.
O iki kelionės atsirado proga praleisti vieną puikų savaitgalį Lietuvoje prie Dzūkų jūros.
Kai buvau vienuoliktokas, mūsų klasė bendradarbiavo su Simno bendraamžiais ir iš vieno susitikimo prie Dusios ežero parsivežė gražią, paprastą, bet prasmingų žodžių dainą. Nepamenu, kas buvo autorius, bet tą dainą atlikome mokykloje politinės dainos konkurso metu.
Visiems labai patiko. Nors mokyklos vadovybė sekančiam konkursui liepė parinkti kitą kūrinį, bet ta daina ilgai skambėjo mokyklos koridoriuose ir šiandiena susitikę su buvusiais klasiokais visada ją padainuojame.
Valdžia, pagrįsta įvairiais draudimais, dingo, o daina išliko. Vaikštant Dusios ežero pakrante vis prisimindavau tą dainą.
Graži, kur lygumos, kalnai
Pakrantėm melsvo Nemuno
Štai čia gražioji Lietuva
Štai čia Tėvynė mano.
Lietuva, Lietuva tu šventa žemelė
Lietuva, Lietuva būki laisva.
Ji bočių ašarom pirkta
Tėvai krauju ją laistė
Ir mums daugiau negu šventa
Jų iškovota laisvė
Lietuva, Lietuva
Šiais laikais tokiais žodžiais nieko nenustebinsi, bet anuomet viešai dainuoti tokią dainą buvo rimtas iššūkis. Labai norėjosi sutikti ką nors iš tos kartos simniečių, bet didelės smagios šventės šurmulyje nepavyko. Juo labiau ir nebuvo kada, nes vos spėjome suktis varžybų ir įvairių renginių maratone.
Prisiminęs jaunystę ir pats sudalyvavau keliose rungtyse. Apie rezultatus nekalbėsiu, bet svarbiausia dalyvavimas, bendravimas su bendraminčiais, kolegomis ir gyvai pamatyti žmones kuriuos matydavau televizijos ekranuose.
Šventės šventėmis, bet reikia ir paprasto poilsio. Prie Dzūkų jūros vykau su visa šeimyna. Smagu, kai suaugę, savarankiški vaikai progai pasitaikius visada prisijungia prie tėvų. Nesigėdina visur dalyvauti kartu.
Sūnus net pažadėjo mane nusivesti į kokį „krūtą“ jaunimo naktinį klubą. Neteko lankytis, bet jei brangioji išleis, reikės nuvaryti ir patrepsėti kartu su jaunąją karta. Juk mes jaunystėje kitaip trepsėjome.
Į Dzūkiją atvykome penktadienio vakarą, apsistojome namelyje prie Dusios. Buvome sužavėti ramybe, komfortu ir gražia aplinka.
Žmona vis negalėjo atsistebėti, kaip viskuo pasirūpinta, pradedant pilnai įrengta virtuve, indais, skalbimo mašina ir net vaistinėle. Gyvenk ir ilsėkis tarp Dzūkijos pušų.
Apie kainas... Ai, nekalbėsiu, nes kai pradedi gilintis į materialinę pusę, pradingsta poilsio romantika. Nors kaina, palyginus su šių dienų kainų šuoliais, visai priimtina.
Dukra pajuokavo, jei visa ši kompanija nueitų į padorią kavinę papietauti, tai kainuotų gal ir daugiau, bet kavinėje paprastas maistas, o prie Dusios – dvi paros puikaus poilsio.
Na, o dabar žmona jau dėlioja daiktus į lagaminą, netrukus vyksime į Egiptą. Ten dar neteko būti. Bus galimybė palyginti su Turkija.
