Ir sulaukus pirmojo leliuko gimtadienio nusprendėm pasidaryti sau dovaną ir išvykti į saulėtą Turkiją. Kur viskas įskaičiuota, nereikia rūpintis nei namų ruoša, nei maisto gamyba, tik ilsėtis ir gaudyti jūros bangas bei saulės spindulius!
Aišku, mes keliavome neįvertinę, kad šįkart jau reikės žiūrėti ne tik savo, bet ir kūdikio poreikių. Ir visa atostogų dienotvarkė suksis pagal jo grafiką, o ne pagal mūsų norus.
Pirmasis iššūkis, su kuriuo susidūrėm, tai skrydis. Jis buvo ankstyvas, todėl teko keltis praktiškai naktį, kol atvykom į Vilnių. Patį skrydį mažylis ištvėrė gana sunkiai, buvo irzlus, sunkiai išsėdėjo vienoje vietoje.
Tas miego rimto pasikeitimas lydėjo mus visą likusią kelionės dalį ir nepadėjo normaliai pailsėti nei vaikui, nei mums patiems.
Dar sunku tai, kad aš maitinu mažylį mišinukais, tai man reikėjo nuolat turėti karšto vandens mišinukui sumaišyti. O oro uostuose ar pakeliui į viešbutį, galų gale, laukiant „receptione“ kelias valandas, kol atsilaisvins kambarys, mišinuką pasigaminti yra sudėtinga. Teko košelėmis ir kukurūzais, sausainiais alkį malšinti. Tai tam irgi būkit pasiruošę. Nes šilto maisto tikrai nebus vaikui pusę paros.
Visa kita atostogų programa priklauso nuo jūsų pačių. Ar norit laiką leisti prie jūros, ar prie baseino, ar po ekskursijas. Tik būtinai įsidėkite vaistų nuo viduriavimo ir vėmimo, temperatūros, jei kartais pasigautumėte virusą ar sunegaluotumėte nuo maisto, vandens ir pan.
Taip pat įvertinkite, ar jūsų vaikas neturi jūros ligos ir jo nepykina laivuose, keltuose, lėktuvuose, važiuojant kalningomis vietovėmis. Nes tokios pramogos gali prailgti ir tapti kančia.
Taip pat atkreipkit dėmesį, ar vaikai pakelia karštį ir šaltį (saulė kepina lauke, o patalpose (tame pačiame lėktuve) būna per šalta dėl kondicionierių). Mums būdavo labai nekomfortiška, kai iš karšto lauko įžengdavom į kokią vėsią aplinką. Tai turėkit visada ir kokį megztuką net ir karščiausią dieną, nes nežinai, į kokią patalpą pateksi su vaikučiu. Ilsėjomės Turkijoje gegužę, tai dar ir mums patiems vakare megztukų ar plonesnių striukių prireikė.
Pabaigai užbėgant visiems skeptikams už akių norėčiau pasakyti, kad kaltinti Turkijos negalima. Lygiai taip pat galėjo nutikti ir kitoje šalyje – Bulgarijoje, Egipte, Italijoje, Portugalijoje. Galbūt net ir Palangoje.
Esmė, kad prieš keliaujant su savo vaikais gerai apsvarstykite, ar tikrai tam esate pasiruošę.
Mes su vyru supratom, kad daugiau niekada gyvenime su tokiu mažu vaikučiu nevažiuosim, nes tai didesnis vargas ne tik tėvams, bet ir pačiam vaikui.
Tai čia rašau norėdama perspėti visus tėvus, kurie keliauja į užsienį su mažais vaikučiais. O jei jau ryžtatės tokiam iššūkiui, kaip ir mes, tai būkit pasiruošę visokiems scenarijams, staigmenoms ir sunkumams.
