Nežinom, koks velnias mus nešė ten sekmadienį, kai dar visas mėnuo ja džiaugtis ir grožėtis, bet kažkaip norėjosi turbūt jau tos kalėdinės dvasios, žiemos švenčių ir ypatingos nuotaikos prasidėjus adventui.
Panašu, kad to paties norėjo ir keli tūkstančiai kitų vilniečių bei miesto svečių. Automobilių spūstys, žmonių minios. Tačiau vilniečiai pratę prie spūsčių. Tačiau eglė stovi erdvioje aikštėje, tad ir tos masės nesijautė.
Sunkiau sekėsi praeiti užklydus į siauresnes senamiesčio gatveles. Praeiti pro puošniau pasipuošusias kavines neapčiupinėtam ar neapstumdytam nepažįstamojo buvo misija neįmanoma.
Žmonės, aišku, būriuojasi be jokių kaukių. Apie saugaus atstumo išlaikymą niekas turbūt irgi nesusimąstė – žmonės netgi stumdėsi pečiais.
Tikrai reikėjo palaukti kitos dienos ir nesiveržti kartu su minia. Tačiau patys kalti – niekas juk nekvietė prie tos eglės, patys užsimanėme... Tiesiog pasirinkome netinkamą laiką.
Mūsų Vilniaus eglė tikrai nuostabi! Kaip ir kasmet – originali, nepakartojama, šiuolaikiška!
Bet kas dėjosi aplinkui, mano nuomone, buvo jau pernelyg šiuolaikiška... Tiesą sakant, tai mačiau pirmąkart... Net susiėmiau už galvos.
Netoli arkikatedros varpinės visu garsu skambėjo slaviškos dainos per kolonėles.
Prie Valdovų rūmų Kalėdų seneliu apsirengęs muzikantas grojo „Hava Nagila“, po minutės „Lambadą“... Kodėl? Juk pirmoji Advento diena... Ar gatvės muzikantai neturi lyriško, kalėdinio kūrinių repertuaro?
O čia pro šalį praskrieja dviratį minantis Kalėdų senelis. Vaikai bėga prie jo, prašo pavežioti.
Žinot, kiek kainuoja toks pasivažinėjimas? 10 eurų! Už kelias minutes su dviračiu aplink eglutę!
Ir norinčiųjų tikrai nereikia ieškoti. Deja, mano vaikams tai buvo per didelė prabanga... 10 eurų už kelias minutes mums tikrai nėra maži pinigai.
Grįždami namo ir norėdami numalšinti vaikų liūdesio kartėlį, senamiesčio kavinukėje nupirkome maišelį sausainių, šokoladinio „brownie“ gabalą, aviečių arbatos. Už 3 eurus... Ar už tiek būtų pavaišinę prie eglutės kalėdų miestelio verslininkai?
Vieniems Kalėdų laikotarpis yra gražiausios metuose šventės laukimas, susikaupimas. Kitiems – tik verslas ir pinigai.
Nežinau, gal aš jau senstu, laikai keičiasi, bet, sutikite, juk seniau taip nebūdavo?
