„Mėgstu keliauti ir tyrinėti naujas vietas, tą darau daug metų. Tai mano gyvenimo būdas, o ilgas žygis laukinėje gamtoje buvo sena svajonė. Paskutinius 6 metus tą ir dariau, kol covid-19 nesustabdė ir neprivertė apsistoti vienoje vietoje taip ilgai.
Paskutinius 2 metus gyvenau Norvegijoje, dirbau sunkvežimio vairuotojo darbą.
Mintis rinktis šitą žygį buvo visiškai neplanuota ir spontaniška, likus mažiau negu mėnesiui iki jo pradžios. Pirmoji idėja buvo eiti per Alpes nuo jūros iki jūros, per keletą šalių ir tam žygiui ruoštasi buvo 3 mėnesius. Planuotas maršrutas, lankytinos vietovės ir visa kita. Deja, kartais planus tenka keisti... Dėl asmeninių ar kitų priežasčių.
Todėl pradėjau ieškoti alternatyvų ir panašaus ilgio žygio. Kur geriau būtų, galvoju, jei ne ten, kur pats šiuo metu gyvenu. Keliaujant pavojų nekilo visiškai, bet nuotykių netrūksta tikrai.
Pradėjau mėnesiu anksčiau negu Šiaurėje prasideda žygiavimo sezonas, todėl teko susidurti su aukštų lygio upėmis ir vis dar tirpstančiu sniegu. 3 savaites neturėjau nė dienos sausų pėdų.
Teko keletą kartų kirsti Suomijos, Švedijos ir Norvegijos sienas. Per kalnus, kur nėra jokios kontrolės.
Bet paskutinį kirtimą iš Švedijos į Norvegiją buvau pagautas pasieniečių, palaikė mane valandą ir nežinojo, ką su manim daryti – siųsti atgal į Švediją dėl covid taisyklių, ar paleisti. Įtikinęs juos, kad nebuvau Švedijoje, jie mane po valandos paleido.
Kelias nėra lengvas, reikalaujantis daug ištvermės... Visgi, čia laukinė Šiaurė, užpoliaris. Tenka įveikti daug kalnų perėjų, o kartais net dingsta takas ir reikia savąjį atrasti.
Nueita kol kas apie 1500 km.
Į tokiu ilgus žygius, kurie trunka mėnesiais, labai sunku rasti bendraminčių, kurie leistųsi kartu į tokią avantiūrą, o ir šiaip vienam lengviau, nereikia prie nieko taikytis.
Galbūt net šio žygio esmė pabūti vienam su savimi ir įsiklausyti į savo mintis. Niekada negali žinoti, tiek laiko praleidęs vienas su savimi galbūt gali iš naujo atrasti save.
Mano artimieji jau pripratę prie mano klajonių, daug metų aš keliauju aplink visa pasaulį, todėl jų palaikymą turiu 100 proc.
Didžiąją dalį laiko praleidžiu laukinėje gamtoje, palapinėje, bet tenka ir apsistoti viešbutyje pasikrauti visą savo elektroniką, kurios yra apie 3 kg, ir apsipirkti maisto sekančiai kelionės sekcijai.
Šiaurėje dažniau būdavo galima miegoti keliautojams skirtuose namukuose, bet piečiau, deja, jų ne tiek daug yra.
Šiuo metu teko daryti priverstinę pauzę dėl per didelio įveikto atstumo be reikiamo poilsio. Teko apsilankyti pas daktarę dėl užspausto kojos nervo. Nieko rimta, tiesiog poilsio trūkumas, sakė ji.
Pailsėjęs savaitę turėčiau tęsti žygį toliau“, – rašė keliautojas Algirdas.
Lietuvio kelionę užpoliarėje galima sekti Instagrame Algirdas Wanders.
