Atostogaudama Ispanijoje sutiko karštą lietuvį: tokio jo poelgio prieš grįžtant namo tikėjosi mažiausiai

2021 m. rugpjūčio 14 d. 11:34
Emilija
Mano karščiausias vasaros romanas tiesiogine to žodžio prasme buvo karštas. Būdama devyniolikos metų išvykau į Ispaniją atostogų. Išvykau viena, nes norėjau pabėgti nuo užgriuvusių sunkumų lavinos, reikėjo pamąstyti ir susidėlioti gyvenimo prioritetus. Bėgau pati nuo savęs ir tuo pačiu nuo viso pasaulio.
Daugiau nuotraukų (3)
Tik išlipus oro uoste mano žvilgsnį patraukė baltai apsirengęs tamsaus gymio ir „pasportavęs“ vaikinas. Pirmą kartą jį pamačiau iš nugaros, tai, be abejo, nužvelgiau jo užpakalinę kūno dalį. Nežinau, ar jis pajuto mano žvilgsnį ar kaip, bet atsisuko ir nusišypsojo.
Ispanas – tokia buvo pati pirmoji mintis. Atvykau ne pažinčių ieškoti, o pailsėti, todėl tik šypsena atsakiau į jo žvilgsnį ir pasiėmusi bagažą jau galvojau, kaip pasieksiu savo viešbutį.
Tą patį vakarą net pati nustebau, kai nuėjusi vakarieniauti pamačiau tą patį vaikiną savo viešbutyje. Jis prie staliuko sėdėjo su žavia šviesiaplauke ir linksmai šnekučiavosi. Na ką, normalu, simpatiškas vaikinas turi simpatišką draugę, kaip ir viskas normalu, bet taip tik man atrodė.
Jau po vakarienės išėjau viena pasivaikščioti į pajūrį. Bevaikštant vėl pamačiau Jį.
„Sveika, mes ir vėl susitikom“, – žaviai nusišypsojo nepažįstamasis ir pažvelgė į mane savo mėlynomis ir paslaptingomis akimis.
„Taip. O aš maniau, kad tu ispanas“, – net pati nepastebėjau, kaip pradėjau juoktis.
„Aš Vytautas, o tu?“ – paklausė.
„Emilija“, – atsakiau.
„Viena atostogauji, o gal paslėpus žavų vaikiną?“ – pasitikslino.
„Viena, ne taip kaip tu“, – net ironiškai atsakiau į jo klausimą.
Po mano atsakymo jis paaiškino, kad atvyko su savo sese, nes ji jį pakvietė atostogų, o jis šiuo metu neturi draugės.
Nedetalizavau savo situacijos, bet tik mėgavausi jo draugija. Abu vaikščiojome po pajūrį, stebėjome saulėlydį, grįžtant į viešbutį jis mane pakvietė užeiti į klubą pašokti. Šokiai buvo mano aistra, todėl sutikau ir su juo pasinėriau į ispaniškos muzikos ritmais besisukančių porų sūkurį.
Šokome, juokėmės, kai pradėjo groti lėta ispaniška daina, jis mane priglaudė arčiau savęs ir tyliai pradėjo tos dainos žodžius man dainuoti. Nieko nesupratau, bet mėgavausi jo artumu ir muzikos ritmu.
Buvo tikrai karšta, tiek dėl šokių, tiek dėl padažnėjusio širdies ritmo. Man gera buvo būti šalia šio vaikino, žvelgti į jo akis ir mėgautis jo rankų prisilietimais. Aišku, mėgavausi ir jo žarstomais komplimentais.
Kadangi jis puikiai kalbėjo ispaniškai, todėl nuėjo ir paprašė, kad pagrotų dainą, kuri skiriama mums abiem. Ta daina vadinosi „Noche de ...“, bet niekada nemaniau, kad viskas gali išsirutulioti į karštą romaną.
Besibaigiant šiai dainai, jis rankomis suėmė mano veidą ir pabučiavo. Norėjau jį atstumti ir sakyti, kad taip nesielgtų, bet buvau užvaldyta ispaniškos aistros ir į jo bučinį atsakiau taip pat aistringai. Net pati nepamenu, kaip sugrįžome į mano viešbučio kambarį.
Taip, mes miegojome kartu, bet nieko tarp mūsų nebuvo, mums pakako bučinių, abu norėjome kažko daugiau, bet sakėme, kad nereikia skubėti, nes nenorim, kad tai būtų laikina. Šie žodžiai buvo pranašiški.
Visas mano atostogas leidome kartu, aplankėme Barselonos lankytinas vietas, gėrėjomės šokančiais fontanais. Viskas buvo tobula. Buvome kaip įsimylėjėlių pora, atvykusi paatostogauti.
Visur vaikščiojome susikibę už rankų, jis švelniai mane apsikabindavo per liemenį, o kartais pabučiuodavo. Mes įsimylėjome vienas kitą, aš tuo neabejojau, ką pati jaučiau, tą mačiau jo akyse. Mums buvo gera kartu, tik vis atsirasdavo širdyje nerimas ir klausimas, kas bus toliau? Kaip baigsis atostogos?
Paskutinę dieną Vytautas mane lydėjo į oro uostą, širdis verkė, kad teks išsiskirti, bet savo skausmo neparodžiau, o tik juokiausi ir šypsojausi, nors žinojau, kad kai išsiskirsim, iškart apsiverksiu, bet buvau nusprendusi, kad jis to nepamatys.
Jau prieš atsisveikinant jis manęs paprašė penkias minutes jo palaukti ir kažkur dingo. Sugrįžo nešinas trimis rožėmis ir pasakė, kad nenori su manimi išsiskirti, nori būti su manimi kartu.
„Emilija, aš įsimylėjau Tave, nežinau, ką tu man padarei ir kaip, bet aš noriu, kad būtum mano. Nenoriu be tavęs gyventi“, – pasakė jis,
Tai buvo patys gražiausi žodžiai, kurių galėjau sulaukti, ir kurių nesitikėjau. Taip, aš sutikau. Jau daugiau nei dešimt metų mes kartu, o į Ispaniją nuvykstam atostogų, kad vis prisimintume, kaip prasidėjo mūsų meilė.
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkursą „Mano karščiausias vasaros romanas“. 3 daugiausiai dėmesio sulaukusių istorijų nugalėtojai bus apdovanoti. 1 vietos nugalėtojui teks 300, 2 – 200, o 3 – 100 eurų vertės dovanų kuponai apsipirkti Romantika.lt el. parduotuvėje, kurioje rasite tinkamiausius atributus nepamirštamai nakčiai! Nugalėtojai bus skelbiami rugpjūčio 15 dieną.
Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų. Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
 
Konkursas^Instantvasaros romanas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.