Prekybos centre sėdžiu kasoje. Žmonių daug, vos spėji skenuoti prekes, o čia dar inkasatoriai triukšmą kelia, kad niekas pinigų neinkasuoja.
Trumpam atsiprašau klientų, nulekiu daryti inkasacijos. Išleidusi pro duris inkasatorius lekiu į kasą. O galvoje sukasi mintis, greičiau atleidžiu eilę ir namo. Man gi atostogos.
Staiga balsas: „O čia jums“. Ir ranka tiesia šokoladą.
Pakeliu akis, jaunas, gražus vaikinukas. Ačiū.
Paimu šokoladą ir toliau skenuoju prekes. Akis jau nebemato klientų, tik labas vakaras ir viso gero. Ir vėl tas balsas: „O čia jums“. Ir ranka tiesia dėžutę saldainių.
Žmonių jau mažiau, sakau: „Ačiū. Atsiprašau, neturiu laiko kalbėtis. Noriu aptarnauti žmones“.
Dar pusvalandis, žmonių parduotuvėje jau nebėra. Keliausiu namo. Jei ką, lieka 2 kasininkės ir apsauga. Susitvarkys, uždarys parduotuvę. Išeinu namo.
Prie durų manęs laukia tas pats vaikinukas su puokšte gėlių: „Susipažįstame“. Jam anksti ryte lėktuvas į Švediją. Sako, grįš po 3 savaičių. Užeis. Juokiamės, ir atsisveikiname.
Aš atostogauti, jis – krautis lagaminų. Kitą dieną vėl iškviečia į darbą, žmonių daug, pinigų inkasuoti nėra kam. Parduotuvėje pagal pareigas aš antras žmogus po direktorės, bet pavaduoju visus.
Na ką, lekiu. Pinigai neskaičiuoti, kasos žurnalai nepildyti, kasininkės nepietavusios. Greitai į kasą, kad kasininkės turėtų pertrauką. Ir prieš akis – gėlių puokštė.
„Pala, gi tau anksti ryte lėktuvas?“ – klausiu.
„Negalėjau išskristi, kol neturiu tavo telefono numerio“, – paaiškina.
Klientai skersai žiūri, kol aš ant čekio rašau skaičius. Vakare gaunu žinutę: „Nuskridau laimingai, saugok save“.
Taip praėjo mano atostogos, darbe. Jau buvau pamiršusi ir saldainius, ir gėles. Vėl sėdžiu darbe, ryt išeiginė. Ir staiga – gėlių puokštė. Vau, emigrantas parskrido.
Žmonių nėra, lepina mane dėmesiu. Kol kalbame, tai šokoladą nuperka, tai vėl gėlių. Baigiu darbą, lydi mane namo. Jaučiu, tarsi pažinočiau jį visą gyvenimą. Mes gimę tą pačią dieną, jis už mane 10 metų jaunesnis. Juokiasi: „Niekada nepamiršiu tavo gimtadienio“.
Bet jis vedęs, turi dukrą. Va čia ir prasideda smagumas. Žmona niekur nedirba, tik leidžia jo pinigus. Ir jį kontroliuoja kas kelias minutes, kur, su kuo. Sako: „Pavargau, dėmesio nulis, vieni priekaištai, net pavalgyti negamina, tik sėdi su draugėmis grožio salonuose. Pabėgam į Kernavę? Tik dviese“.
Seniai taip nesilinksminau. Pavargę važiuojame namo. Staiga pajuntu jo lūpas ant savų. Nesipriešinu. Darbe pasiemu atostogas, juk tada neatostogavau. Visą savaitę praleidžiu rojuje. Gėlės, dėmesys, bučiniai.
Ta savaitė taip greitai prabėgo. Jis išvažiuoja į Švediją, aš išeinu iš darbo ir išvažiuoju į Angliją. Nebesusikerta mūsų keliai. Emigrantas išsiskyrė su žmona, kurią taip meiliai vadindavo Čiupakabra. Dėl korona viruso apribojimų negali atskristi į Angliją, o aš negaliu aplankyti jo Švedijoje. Tik liepos 18 skambiname vienas kitam pasveikinti su gimtadieniu.
Vasarą nutinka karščiausi vasaros romanai! Papasakokite apie juos ir laimėkite! Naujienų portalas lrytas.lt ir elektroninė parduotuvė Romantika.lt kviečia skaitytojus dalintis savo nepamirštamos nakties atsiminimais ir laimėti vertingus prizus! Skelbiame rašinių konkursą „Mano karščiausias vasaros romanas“. Viskas, ką jums reikia padaryti – aprašyti savo nepamirštamiausią, karčiausią, įspūdingiausią romaną gyvenime. Galbūt jis tęsiasi iki šiol? O galbūt tam nebuvo lemta įvykti? Papasakokite savo istoriją. Rašinius siųskite bendraukime@lrytas.lt.
3 daugiausiai dėmesio sulaukusių istorijų nugalėtojai bus apdovanoti. 1 vietos nugalėtojui teks 300, 2 – 200, o 3 – 100 eurų vertės dovanų kuponai apsipirkti Romantika.lt el. parduotuvėje, kurioje rasite tinkamiausius atributus nepamirštamai nakčiai! Istorijų laukiame iki rugpjūčio 12 dienos. Nugalėtojai bus skelbiami rugpjūčio 15 dieną.
Visos atsiųstos istorijos portale galės būti skelbiamos anonimiškai.
Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų.
