Maloniai nustebau, koks šiais laikais jaunimas drąsus, kad apie tai garsiai kalba. Mūsų laikais apie tokius dalykus niekas nekalbėdavo ne tik kad viešai, bet ir prie bendro šeimos stalo.
Niekam ne paslaptis, kad tokių profesijų būdavo visais laikais. Tačiau didžioji visuomenės dalis tokias moteris smerkdavo, todėl būdavo slepiama. Tačiau šios jaunos merginos interviu apie mamos darbą ir tai, kaip ir ką jai dėl to teko išgyventi, buvo išties kažkas neįtikėtinai drąsaus Lietuvos mastu.
Man visada buvo keista, kodėl visi puola smerkti tokių moterų. Ar kas nors pagalvoja, kaip joms turėjo būti sunku? Niekas nežino, kodėl jos ėmėsi tokios veiklos.
Mano viena draugė, neturėdama iš ko išmaitinti savo vaikų, ėjo parsidavinėti jūreiviams. Ji buvo ištekėjusi, tačiau jos vyras buvo alkoholikas ir namo neparnešdavo nė vieno cento. Tik vilkdavo daiktus, kuriuos užstatęs eidavo pirkti alkoholio.
Visi kaimynai ir pažįstami smerkė draugę dėl tokio elgesio. Apkalbinėjo, žemino. Nekalbu jau, ką reikėjo jos vaikams iškęsti – buvo žiaurios bendraamžių patyčios. Mesdavo kokią žeminančią frazę netgi giminaičiai.
Man draugės buvo gaila. Bet ji tuo metu neturėjo kitos išeities, neturėjo kito darbo. Palikdavo vaikus vienus miegoti ir naktį išeidavo dirbti...
Smerkti visi skubame pirmiausiai, tačiau vertėtų įsigilinti, kodėl žmonės ryžtasi paminti savo išdidumą, savigarbą ir imasi tokios veiklos. Nežinau, kas paskatino minėtos laidos herojės mamą dirbti erotinio masažo srityje, tačiau net neabejoju, kad tai ji iš dalies darė dėl savo šeimos gerovės.
Keletą metų gyvenau Amsterdame, teko pabendrauti su viena ilgamete Raudonųjų žibintų kvartalo plaštake. Ji jau buvo pensinio amžiaus, todėl išdrįsau ją užkalbinti. Ji puikiai mokėjo angliškai, nes ši kalba reikalinga darbe, todėl papasakojo man šiek tiek apie save. Senolė aptarnauti vyrus pradėjo dar jaunystėje būdama ištekėjusi ir turėdama vaikų... Šeima neturėjo kito pajamų šaltinio, todėl jaunai moteriai teko išeit į gatvę norint pabėgti nuo skurdo. Ji savo srityje buvo labai sėkminga, todėl tęsė karjerą iki pensijos...
Bet Olandijoje tokių moterų nesmerkia nei sutuoktiniai, nei vaikai, nei giminės, nei praeiviai. Jų niekas neįžeidinėja, nežemina. Tik lietuviai taip gali. Būkim tolerantiškesni, supratingesni, pakantesni vieni kitiems. Gerbkime žmones ir jų profesijas. Kad ir koks darbas bebūtų – valytojo, bankininko, šaltkalvio, kirpėjo, mokytojo, šiukšlių vežėjo, padavėjo, vairuotojo, vadybininko, žolės pjovėjo, IT specialisto, policininko ir tt.
