Visko per tą laiką buvo, bet atrodė, kad vienas kitą pažinome, visus charakterio bruožus išsiaiškinome, per karantiną vienas kitą pamatėme kaip ant delno.
Bet vieną vakarą mane mylimoji ėmė ir nustebino taip, kad ir dabar atsigauti negaliu. Buvome išgėrę, atsipalaidavę. Mums mylintis ji kad užriks: „Mušk mane!“ Pamaniau, kad man pasivaideno.
Bet draugė buvo kaip reikiant įsijautusi ir nesiliovė kartojusi: „Prašau, trenk man!“ Galiausiai ji pradėjo draskyti su nagais man nugarą ir rėkė nesavu balsu: „Trenk man, mušk mane“.
Aš išsigandau. Iškart atstūmiau ją, kad atvėstų. Vienu metu tikrai norėjau jai pliaukštelėti, kad atsitokėtų, nes buvo kaip kokiam transe.
Supratau, kad turim problemų. Nes tiek išgėrę nebuvom, kad draugei taip pasisuktų protas.
Pasikalbėjom, kai nurimo. Buvau šokiruotas. Smurtas man yra svetimas. Niekada nesuduočiau merginai, netgi jeigu tai jai teiktų malonumą.
Mano mylimąją, pasirodo, jaudina kitokie žaidimai, nei mane. Sakė, kad ji su skausmu patiria didelį malonumą. Man tai buvo naujiena. Ir tai girdėti man labai nepatiko.
Draugė seniau buvo pasakojusi, kad vaikystėje prieš ją tėvas smurtavo. Bausdavo griežtomis fizinėmis bausmėmis netgi paauglę.
Pavyzdžiui, kiek gramatikos klaidų rašinyje ar uždavinyje padarydavo, tiek kirčių su diržu gaudavo. Arba kartais primušdavo už tai, kad nesusitvarkė kambario, ar ne taip ką nors pasakė. Žodžiu, turėjo sunkią vaikystę.
Įtariu, kad už tokio auklėjimo ir slypi jos „pomėgis“ būti mušamai. Bet ji to nepripažįsta. Draugė mano, kad aš liurbis, o mazochizmas yra „kieta“ ir paįvairina seksualinį gyvenimą. Juk netgi „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ pasaulį užkariavo. Turėčiau būti laimingas, nes dauguma vaikinų apie tai svajoja.
Bet man tai atrodo ligota. Kokį kartą pliaukštelėti per užpakalį galbūt yra žaisminga. Bet trenkti per veidą ar plakti su diržu man atrodo nenormalu. Manęs tai ne tai kad nejaudina, mane tai gąsdina.
Visokie rimbai, antrankiai ir odiniai atributai galbūt filmuose atrodo gundančiai ir seksualiai. Bet realiame gyvenime tokio paprasto vaikino kaip tai visiškai neužveda. Man netgi atgrasu, nes žinau, kad už to slypi sunkios psichologinės problemos ir praeityje patirtos traumos.
Nežinau, ką mums toliau daryti. Jaučiu, kad mūsų santykiai pakibo ant plauko. Gal kažkas yra susidūręs su tokia situacija? Kaip jūs elgtumėtės? Stengtumėtės dėl mylimo žmogaus pamėgti jo „seksualines fantazijas“ ar bandytumėte įkalbėti nueiti pas psichologą?
